"Tu - ne vienas!" Pagalbos Linija

Mokyklos metais turėjau daug draugų, tačiau ir tada būdavau kiek nuošaliau, uždaresnė. Studijų metai buvo katastrofa - patyriau patyčias iš kelių dėstytojų ir kursiokų, nutrūko santykiai su mokyklos draugais. Tuo metu palaikiau ryšį su keletu kursiokų, tačiau vis viena jaučiausi nesavoje vietoje. Kelis metus gyvenau apimta depresijos.

Šiuo metu dirbu, turiu antrą pusę, tačiau absoliučiai nepalaikau jokių ryšių su pažįstamais ar draugais bei išoriniu pasauliu, išskyrus savo šeimą. Mirštu viduje. Turiu žmogų, kuris man brangus, tačiau nesugebu tiek išsilieti, išsiplepėti, nupasakoti kas mane neramina. Tuo labiau, nenoriu apkrauti jo problemomis, o jei bandau išsipasakoti, negaliu pratarti žodžio per ašaras. Kasdien galvą plūsta mintys, kad aprskritai neverta gyventi ir būti tokiame paviršutiniškame gyvenime. Trūksta prasmės, saviraiškos, aistros, o kur jų pasisemti, neįsivaizduoju. Vis sunkiau darosi bendrauti su žmonėmis, net su kolegomis, kartais netgi ištinka nerimo priepuoliai. Kiekvieną rytą atsikeliu ir su baime galvoju apie dieną ir beprasmybę.

paklausė Sau 11 Motyvacija anonimas

1 Atsakymas

Labas,

Džiaugiuosi, jog atpažįsti savo jausmus ir ieškai pagalbos.

Skaitau tavo laišką ir iš teksto suprantu, jog šiuo metu išgyveni daugybę skirtingų emocijų, keli įvairius klausimus ir ieškai atsakymų. Tau 25 metai ir pastebėjai, jog nebejauti gyvenimo džiaugsmo, malonumo džiaugtis paprastais dalykais. Mini, jog mokyklos laikais turėjai daug draugų, tačiau jausdavaisi nuošaliau, uždaresnė, studijų metus prisimeni kaip katastrofą -  patyrei patyčias iš kelių dėstytojų ir studentų, vėliau nutrūko ryšys su mokyklos draugais, stengeisi palaikyti santykį su kurso draugais, bet ir tuo metu atrodė, jog esi ne savo vietoje, jauteisi taip, lyg išgyventum depresiją. Šiuo metu dirbi, turi antrą pusę, tačiau nepalaikai jokių ryšių su pažįstamais, draugais ar išoriniu pasauliu, išskyrus savo šeimą, jautiesi taip, lyg mirtum viduje. Negali išsipasakoti savo antrai pusei, jei ir bandai, pravirksti. Kiekvieną dieną į galvą plūsta mintys, jog nebėra prasmės gyventi paviršutinišką gyvenimą. Jauti prasmės, saviraiškos ir aistros trūkumą, nežinai, iš kur to pasisemti. Darosi vis sunkiau bendrauti su žmonėmis, kolegomis, retkarčiais išgyveni nerimo priepuolius. Kiekvieną rytą atsikeli su baime, mąstai apie dienų beprasmybę.

Girdžiu tave ir įsivaizduoju, jog turėtų būti labai sunku kasdieną permąstyti tokį kiekį neigiamų minčių. Tavo paminėtos ankstesnės ir dabartinės patirtys yra labai žmogiškos ir natūralios, kiekvienas iš mūsų bent kartą gyvenime su tuo susidūrėme. Rašai, jog anksčiau, mokyklos laikais, turėjai daug draugų, bet jauteisi nuošalesnė, uždaresnė, man įdomu, iš kur kyla jausmas, jog norą turėti asmeninę erdvę įvardini kaip asmenybės trūkumą, šioje vietoje prisiminiau Gintaro Grajausko žodžius:

trisdešimt ketvirtuosius eidamas

sužinojau juokingą dalyką

visi mano trūkumai

kurių šitaip gėdijaus

yra vieninteliai

mano privalumai

Tau 25 metai, draugų pokytis šiame amžiaus tarpsnyje yra normalus raidos procesas - mokykla ir universitetas baigti, bendramoksliai pradeda kurti naujas šeimas, keičiasi įpročiai ir interesai, todėl ir pažįstamų bei draugų ratas ima mažėti. Daliai žmonių santykius po studijų išsaugoti pavyksta, bet tai reikalauja darbo ir asmeninio laiko investicijų.

Man labai liūdna girdėti, jog universitete teko patirti patyčias, sunku suvokti, jog suaugę ir „išsilavinę“ žmonės gali taip elgtis, svarbu atminti, jog šioje situacijoje jie parodė savo silpnąją pusę, o tu išlikai stipri. Džiaugiuosi, jog šiuo metu šalia savęs turi tau brangų žmogų. Iš laiško suprantu, jog neigiamas emocijas kelia prasmės, saviraiškos ir aistros trūkumas. Norėčiau tavęs paprašyti pagalvoti, ką darydama jautiesi laiminga? Ką paskutinį kartą veikei, kai buvai laiminga? Šie klausimai turėtų leisti pastebėti veiklas, kurios tau kelia geras emocijas. Nuo mūsų santykių su kitais žmonėmis ir veiklų, kurias atliekame, priklauso mūsų emocinė gerovė, todėl labai svarbu savęs paklausti, ką gali padaryti, kad pavyktų užmegzti naujus ryšius ar atrasti naujas veiklas. Galbūt tau patinka keramika, plaukimas, knygų skaitymas, jojimas, važinėjimas kartingais ar savanorystė, pagalvok, ką veikdama jauti didžiausią malonumą ir pagalvok, galbūt šia veikla norėtum užsiimti realybėje. Taip susipažinsi su naujais žmonėmis ir galbūt vėl pajusi norą gyventi ir šypsotis. Svarbu žengti pirmąjį žingsnį ir imtis veiksmų, pradžioje gali būti nedrąsu, bet už savo gyvenimą esame atsakingi tik mes patys, todėl privalome imtis visų įmanomų priemonių, kad gyventume geriau. Taip pat rekomenduočiau grupinę terapiją, kur saugioje aplinkoje galėtum dalintis savo istorija, bendrauti su naujais žmonėmis, išbandyti save naujoje veikloje, tai būtų puiki pradžia geros savijautos link. Jei jausi, jog nori pakalbėti su žmogumi, kuris galėtų tave išklausyti, rekomenduoju kreiptis į Jaunimo liniją - 8 800 28888, kur apmokyti savanoriai yra pasiruošę išklausyti. Taip pat rekomenduoju paklausyti tinklalaidės „Dialogaskurioje du psichologai Vitalijus ir Gediminas kalba apie ketvirčio amžiaus krizę su kuria susiduria dažnas 25 metų sulaukęs jaunuolis - https://www.youtube.com/watch?v=4-yzkX6MDE8

Linkiu drąsos veikti, sėkmės!

atsakytas Sau 16 Lukas
×

Sek Tu-ne vienas! Facebook'e!

Palaikyk projektą!

489 klausimų
492 atsakymų
9 komentarų
137,680 vartotojų