Sveiki,
Neretai galime išgirsti, jog šeimoje esantis jauniausias vaikas įgauna taip vadinamo „pagranduko“ vaidmenį, kurį artimieji lepina, sukuria jam saugią aplinką, stengiasi jį apsaugoti nuo gyvenimo ir jame esančių sunkumų, tokių kaip nepritapimas prie kitų, sunkumai kuriant santykius su bendraamžiais ir t.t. Iš jūsų laiško suprantu, kad jūsų santykyje su seserimis taip ir vyksta. Problema ta, jog tokiuose santykiuose jaučiatės nepastebėta, nesuprasta, jaučiate keliamą sesers B kaltės jausmą dėl per mažo rūpinimosi seserimi C.
Suprantu jūsų norą būti pastebėtai, suprastai, pagirtai. Tai labai paprasti ir žmogiški norai, kurie netenkinami gali sukelti nepasitikėjimo savimi jausmą, pyktį, pasipriešinimą (rašote, jog atsisakote dalyvauti tame „spektaklyje“) ar sunkumus bendraujant su sesėmis.
Klausiate ar tokius santykius galima laikyti „abusive“ santykiais. Visų pirma nelabai aišku, kaip jūs pati suprantate „abusive“ santykius. Galiu tik spėti, jog turite omenyje toksiškus, siekiančius pažeminti ar sukelti skausmą kitiems santykius. Jei aš jus suprantu teisingai, tai iš jūsų laiško man iškyla kitas pastebėjimas apie tai, kad galbūt jums sunku susikalbėti tarpusavyje ir atsiriboti nuo viena kitos problemų.
Rašote, jog jūsų sesės nepastebi jūsų išvaizdos, talentų, sugebėjimų. Geras dalykas yra tai, kad pati taip save apibūdinate. Galbūt būtų naudinga tai išnaudoti kažkur kitur ar parodyti visas tas puikias savybes kitiems žmonėms, kurie tai įvertintų ir pastebėtų.
Iš jūsų laiško nejaučiu, jog jūsų sesuo B nori specialiai jums pakenkti, greičiausiai jos visas dėmesys krypsta į sesę C dėl to ji jūsų nesupranta, negirdi ir nepastebi. O ir pati rašote, jog jūs tarpusavyje nemokate kalbėtis apie santykius. Tačiau kalbėti jūs tikrai mokate, pagalvokite, kas kelia sunkumų išbūti tokiame pokalbyje. Kas galėtų padėti tokį pokalbį palengvinti.
Nėra jokios kaltės gyventi savo gyvenimą, nesutikti su kitų nuomone ar elgesiu. Jūs esate asmenybė, kuri yra savarankiška (rašote, jog gyvenate atskirai). Iš laiško galiu pastebėti, jog jums yra svarbus bendravimas su šeima, jūs norite kurti sveiką, normalų ryšį. Gal yra galimybė su kiekviena seserimi praleisti laiko atskirai? Pagalvokite kokios veiklos, pokalbių temos jus suvienija.
Nepamirškite, jog pralaimėtoju jaučiasi tas, kuris konkuruoja. Kuriant santykius nėra pralaimėtojų ir laimėtojų. Mūsų niekas negali įskaudinti, jei mes to neleidžiame ir savimi neabejojame. Tai reiškia, jei aš žinau, kad aš esu išvaizdi, talentinga, gabi man nereikia, jog tai patvirtintų kiti, svarbu, kad pati tai žinau. O jei tokio patvirtinimo jūs norite, kas taip pat yra normalu, parodykite tai kitiems, tokiems kaip pati esate. Nebijokite gyventi savo gyvenimo.
Linkiu jums sėkmės, jūs nesate bloga sesuo,
Laura.