Sveiki,
Nors savo laiške nepaliekate jokio klausimo, tačiau iš jo jaučiu labai daug jūsų emocijų- pyktį, įsižeidimą, nuostabą, netikėtumą, skausmą, beviltiškumą. Kaip suprantu šiuo metu patiriate sunkumus šeimoje.. Iš laiško nelabai suprantu ar skyrybos su žmona jau pradėtos ar apie jas įvairiame kontekste užsimenama, kaip bebūtų dėl šios situacijos jaučiatės šantažuojamas ir manote, jog yra naudojamas psichologinis smurtas prieš vaiką.
Pasistengsiu iš jūsų laiško pažvelgti į jūsų situaciją iš šono ir pateikti savo matymą. Mano matymas nebūtinai yra teisingas, tačiau gal jis jums sukels minčių apie galimus sprendimus ar tolimesnius žingsnius.
Visų pirma labai pagirtina yra tai, jog turint sunkumų ar juos pastebint šeimoje, jūs neliekate vienas su tuo ir ieškote pagalbos, kaip suprantu psichologo pagalbą siūlėte ir savo žmonai. Deja yra taip, jog net ir norint gero savo šeimai, neįmanoma priversti kito kažko daryti. Jūs nepriversite savo žmonos apsilankyti pas psichologą, bet tai padaryti galite jūs pats. Tikiu, jog psichologas gyvų konsultacijų metu jums pačiat padėtų suprasti šią situaciją. Dar kitas variantas yra pasiūlyti žmonai kreiptis pas porų terapeutą, kurio kabinete turėtumėte dirbti jau ne po vieną, bet kartu.
Iš aprašyto jūsų žmonos elgesio galima daryti prielaidą, jog ji gali jums jausti pyktį dėl kažkokių priežasčių. Kaip suprantu žmonos išsireiškimas dukrai prie pusryčių stalo buvo netikėtas jums, tačiau svarbu suprasti, jog bet koks žmogaus elgesys turi savo priežastis. Dėl šios priežasties derėtų atsigręžti į savo ir žmonos santykį. Koks tas santykis? Kiek jame yra intymumo, artumo? Ar yra kažkas, ką aš darau ir kas gali skaudinti kitą žmogų? Tai labai svarbūs klausimai.
Laiške įvardinate, jog jaučiatės šantažuojamas. Man tai šiek tiek primena manipuliavimą pasitelkiant vaiką. Kiekviena situacija turi dviejų skirtingų pusių matymo vaizdą. Tai reiškia, jog jūs ir jūsų žmona šią situaciją greičiausiai matote skirtingai. Iš to, ką jūs rašote, būtų galima manyti, jog vaikas gaudamas tokius klausimus kaip „su kuo norėtum gyventi?“, kai šeimyninis statusas nėra pasikeitęs ar kai nėra siekiama išgirsti vaiko interesų, jo jausmų ir norų, tai tuomet vaikas galėtų patirti psichologinį smurtą, kadangi tuo metu jis yra pasitelkiamas kaip manipuliavimo ir skaudinimo įrankis.
Visko ko jums reikia yra atvirumas, aiškumas, konkretumas ir pasirūpinimas vaiku, jog jam nereiktų jausti vidinio diskomforto, kol jo du suaugę tėvai neranda kelio į pokalbį.
Linkiu stiprybės,
Laura.