Kaip pamilti save?

Aš savęs nekenčiu jau apie 6 metus. Kankinu save fiziškai. Kaip liautis tai darius?
paklausė Spl 16 Rugilė

2 Atsakymų

Miela Rugile,

Ačiū, kad parašei ir pasidalinai savo jausmais. Girdžiu, kad esi labai sudėtingoj, skausmingoj situacijoj, jaučiu daug desperacijos ir noro liautis kentėti. Dėl to itin džiaugiuosi, kad parašei nors ir trumpą žinutę.

Iš trumpo tavo pasisakymo suprantu, kad išgyveni tiek fizinį, tiek psichologinį skausmą, ir kad taip jautiesi jau iš ties labai ilgą laiką (šeši metai bet kokios kančios yra labai daug). Tokia sudėtinga ir ilgai nesikeičianti padėtis tave tikriausiai sekina.

Dažniausiai suteikdami sau fizinį skausmą (apie tai sprendžiu, nes tu sakai, jog kankini save fiziškai) iš tikrųjų siekiame numalšinti skausmą kerinį viduje. O pastarąjį itin sunku pasiekti ir numalšinti, nes jis tarsi neapčiuopiamas, tad tokiais atvejais atrodo, kad tas maudimas širdyje nuslops, jeigu skausmą perkelsime į fizinį lygmenį. Emocinį/psichologinį skausmą įveikti yra daug sunkiau, nes jis ne visada akivaizdus, nežinom nuo ko pradėti, kaip sau padėti, emocijos yra stiprios, daugialypės ir painios.  

Taip pat iš tavo užklausimo spėju, kad prieš šešerius metus tau atsitiko kažkas svarbaus, tai tarsi žymi tam tikrą įvykį, slenkstį, gal traumą. Tokius stiprius jausmus kaip neapykantą sau gali sukelti įvairiausios netektys (mirtys, išsiskyrimai su brangiais žmonėmis), traumuojančios patirtys (prievarta, artimo žmogaus išdavystė), ar dideli pokyčiai (skyrybos, kraustymasis, naujas darbas/mokykla ir pan). Kartais nekenčiam savęs, nes kaltinam save už tai kas nutiko mums (arba mums labai artimiems žmonėm) ir galiausiai pradedam save bausti (kankinimas savęs fiziškai skamba tarsi bausmė sau). Tačiau niekas nenusipelnė tokios kančios, Rugile.

Kad nutrauktume fizinį savęs kankinimą ir neapykantą sau turime visų pirma pažvelgti į tai, kas vyksta mūsų viduje. Ir čia be galo svarbu galėjimas išsipasakoti apie tai, kaip tu jautiesi. Tai tave nuves prie geresnio supratimo, kodėl tu taip elgiesi, ir galiausiai – prie problemos sprendimo. Ar turi su kuo galėtum artimai apie tai pasikalbėti? Jeigu neturi, arba, dėl suprantamų priežasčių nesijauti jaukiai tai darydama, ar pasvarstei galimybę išsikalbėti psichologui? Žinau, kad tai padaryti nelengva, tačiau taip atsiverdama ir pasidalindama savo skausmu, tu jį sumažinsi; išklausyta ir suprasta, tu gali saugioje aplinkoje pažvelgti į tai, kas tave taip skaudina, ir kaip vėl išmokti save mylėti.

Rugile, leisk sau išsikalbėti, ir pačiai išklausyti save.

Nenuleisk rankų.

Vilda

atsakytas Spl 17 Vilda
Sveika Rugile,

Ačiū tau, kad parašei mums. Suprantu, kad pastaruosius šešis metus jauti neapykantą sau, spėju, kad liūdesio, pykčio, bejėgiškumo jausmai irgi aplanko. Tikiu, kad turėtų būti nelengva  gyventi tokioje vidinėje tikrovėje. Tad norisi paklausti, kaip tau pavyko pastaruosius metus susitvarkyti su šiais jausmais? Kokios yra tavo vidinės stiprybės, kurios tave palaiko tavo kelyje? Kartais jos gali būti mažos, kasdienės smulkmenos, bet labai reikšmingos. Gal galėtum dabar užrašyti ant popieriaus  dešimt dalykų, kurie tau pavyksta, kurie tau sekasi?

Rašai, kad kankini save fiziškai. Neįvardini, koks konkrečiai savęs žalojimo būdas tai yra, bet  spėju, kad šis elgesys tau padeda sumažinti vidinę įtampą ar skausmą ir tu jį pasirinkai nematydama kitų išeičių. Norisi pasakyti, kad yra daugelis kitų būdų, palankių tavo sveikatai ir vidiniam augimui, kaip tu gali išreikšti savo jausmus. Kai tau sunku gali išrašyti viską ant popieriaus, arba parašyti laišką, kurio neišsiųsi, svarbiausia, kad nevaržytum savęs ir išrašytum viską kas tavyje vyksta, visas mintis ir jausmus. Taip pat, galima išpiešti savo jausmus ant popieriaus. Arba užsiimti fizine veikla pvz. bėgti. Taip pat išrėkti savo susikaupusias neigiamas emocijas balsu į pagalvę ar miške.

Labai svarbu nelikti vienai su sunkumais, kuriuos išgyveni. Kai mums būna sunku mes dažnai linkę užsidaryti savo mažame pasaulyje iš, kurio vienam ištrūkti yra nelengva. Tad labai raginu pagalvoti, kokie žmonės, esantys tavo aplinkoje galėtų tave išklausyti, su kuriais galėtum susitikti ypač tais momentais, kai nori save kankinti fiziškai. Artimas ryšys su žmogumi, kuriuo gali pasitikėti mus labai stiprina, palaiko ir įkvepia.  

Rekomenduočiau pasvarstyti apie profesionalią  psichologo pagalbą. Psichologinė konsultacijos galėtų tau padėti pasijusti suprastai, pamatytai, išgirstai ir jūs kartu su specialistu rastumėte tau tinkamus būdus, kaip tinkamai išgyventi kylančias emocijas ir eiti į darnesnį santykį su savimi.

Linkiu tau stiprybės ir drąsos žengti žingsnius link pokyčio,

Siunčiu palaikymo ir tikėjimo tavimi,

Inga
atsakytas Spl 17 Inga
...