Sveiki.
Ačiū, kad parašėt ir pasidalinot savo problema. Smurtas, nesvarbu kokia forma, visada yra be galo skaudi ir traumuojanti patirtis, todėl man labai gaila, kad Jums teko tai išgyventi. Tačiau Jūsų laiškas yra viltis ir noras, kad ši situacija daugiau nepasikartotų.
Man iš karto užkliuvo žodžių kombinacija – smurtautojas ir artimas žmogus (skliausteliuose įrėmintas tarsi koks deimantas ir taip dar labiau išryškina situacijos brutalumą). Šie žodžiai, regis, tokie nesuderinami, bet štai sudėti šalia vienas kito. Atrodo artimas žmogus turėtų būti tas, kuris mus gina ir saugo nuo kitų smurto ir nuo skausmo. Tad galiu tik įsivaizduoti, kaip skaudu turi būti, kai viskas apvirsta aukštyn kojom ir tas, kuris turėtų mus saugot, mus užpuola.
Smurtas, be išimčių, traumuoja žmogų ir randai išlieka visam gyvenimui, todėl tolerancijos tokiam elgesiui negali būti. Deja, nėra stebuklingos formulės pagal kurią sudėlioję Jūsų situacijos niuansus išvestume aiškų atsakymą – smurtaus tas žmogus dar kartą ar ne. Neneigsiu, pasitaiko, kad įvyksta kartais skaudūs kivirčai tarp mylimų žmonių, dėl kurių abu paskui be galo gailisi ir tai daugiau nepasikartoja. Tokios situacijos išaugina žmones. Tačiau tai yra vienetiniai atvejai, o realybė yra ta, kad pirmą smurto atvejį seka antras ir trečias ir taip toliau. Kas baisiausia, kad su laiku jo formos gali tik stiprėti ir sunkėti, o pabėgti iš tokios situacijos gali tapti vis sudėtingiau.
Atsakymas į Jūsų klausimą yra toks – taip, smurtautojui galima atleisti, su laiku, kai būsite pasiruošę tam viduje. Tačiau toks atleidimas galimas tiktai tuomet, kai jau nebebūsite smurtinėje aplinkoje ir jausitės saugi/-us. Atleidimas smurtautojui ir toliau gyvenimas kartu gali tik reikšti, kad Jūs tokį elgesį toleruojate ir smurtauti bus galima vėl.
Dažnai smurto auka yra įsitikinusi, kad ji/jis nėra verta/-as turėti geriau, kad ji/jis nusipelnė tokio elgesio, kad tikriausiai išprovokavo smurtą, kad jeigu ji/jis pasistengs ir bus geresnė/-is, supratingesnė/-is ir geriau prisitaikys prie to žmogaus, geriau perskaitys ir nuspės jo mintis, tolimesnių smurto atvejų bus galima išvengti. Tačiau pakeisti kitą žmogų yra neįmanoma. Nesvarbu, kaip labai mes norėtume, kad jie pradėtų matyti mūsų akimis, jeigu pats žmogus to nesieks, mes nieko negalėsime pakeisti, nepaisant ir didžiausių mūsų pastangų ir pasiaukojimų. Tikiuosi išgirsite mane, kai sakau, kad Jūs esat verta/-as būti mylima/-as ir turite teisę nuspręsti, koks elgesys Jums yra priimtinas ir nepriimtinas.
Žinau, kad priimti sprendimą dėl tolimesnių savo veiksmų yra tikrai nelengva, nes Jus ir tą žmogų tikriausiai sieja jausmai, šviesūs prisiminimai. Skausmas nuo to tik padvigubėja. Tačiau sprendimas dėl Jūsų ateities yra tik Jūsų rankose. Aš tik norėčiau palinkėti Jums stiprybės ir pasitikėjimo savimi pripažinti savo jausmus ir poreikius bei atrasti Jums tinkamiausią išeitį šioje situacijoje. Svarbiausia neužsisklęskite savyje, nebijokite dalintis savo mintimis ir jausmais su tais, kuriais pasitikite ir mylite. Vienumoje mes dažnai iškraipome situaciją ir nebematome išeičių.
Gyvenkime stiprūs ir nebijodami, ar rytoj vėl patirsime smurtą iš tų žmonių, kurie mus turėtų nuo jo ginti!
Šiltai,
Vilda