"Tu - ne vienas!" Pagalbos Linija
Mane augino seneliai. Nebuvo santykiai tobuli, visko pasitaikė, ypač paauglystėje. Įtempčiausia buvo su močiute - ji be galo valdinga. Beveik kasdien kildavo konfliktai, kontrolė iki begalybės. Net sukūrus šeimą ji viską kontroliavo.
Dabar aš turiu savo šeimą, gyvenu laimingai. Ir jau 3 metus mano močiutė, yra neįgali. Ir vis blogėja. Dabar ji - palaikomosios slaugos ligoninėje, ir, tikėtina, namo nebegrįš. Kad ir kokie tie santykiai buvo, aš ją myliu, mano vaikas taip pat, net sakė kad pasiilgo, nes mato situaciją. Ir žinoma - jaučiu jai pagarbą, kad manimi rūpinosi, aaugino kaip mokėjo. Atbertus visus lapus atgal, kyla gailestis, kaip galėjau su ja TAIP kalbėti? Kaip susitaikyti, su mintimi, kad ji - nebe tokia pati? Kad jos gal greit nebebus? Kaip padėti jos vyrui (seneliui) su tuo susitaikyti? Kaip nukreipti mintis kita linkme? Be galo sunku.
paklausė 2023 Grd 9 Tėvai ir vaikai agniren

1 Atsakymas

Sveiki. Ačiū, kad pasitikėjote mumis ir pasidalinote sunkumais. Apgailestauju dėl esamos situacijos ir dėl to, kad mūsų atsakymo reikėjo laukti taip ilgai. Tikiuosi jis vis dar aktualus, todėl bandysiu atsakyti į Jūsų klausimus.

Savo laiške klausiate kaip susitaikyti su tuo, kad praeityje su ja kalbėjote TAIP. Deja neapibūdinote to "TAIP", tačiau iš konteksto suprantu, kad kalbate apie kažkokį nepagarbų elgesį. Nepaisant to koks buvo tas kalbėjimas jo nepakeisite. Net neabejoju, kad jūsų senelė suprato, kad taip kalbėjote ne iš piktos valios, o vedama emocijų. Tačiau tam, kad jums būtų lengviau siūlau tiesiog imti ir atsiprašyti senelės. Net jeigu ji neatsakys į jūsų atsiprašymą dėl savo sveikatos būklės, bet net neaboju, kad ji jį išgirs ir supras jus. O atsiprašius palengvės ir jums.
Toliau klausiate kaip susitaikyti su tuo, kad ji jau niekada nebus tokia kokia buvo ir greitai jos jau išvis niekada nebus. Deja, bet konkretaus atsakymo į šiuos klausimus nežinau. Mano nuomone,nėra įmanoma pasiruošti kito žmogaus netekčiai, nes ji visada ateina nelaiku ir per anksti. Todėl bendraukite su ja tiek, kiek galite ir būkite šalia kiek galite. Jeigu senelė ir negali jums atsakyti net neabejoju,kad ji jus girdi. Savo laiške minėjote, kad ir jūsų sūnus jos pasiilgo, tad nuveškite jį pas senelę, papasakokite kaip ji.
O dėl pagalbos seneliui tai taip pat labai sudėtinga. Tai ką jūs, mano nuomone, galite geriausio padaryti tai būti kuo daugiau šalia, paklausti kokios jam pagalbos reikia. Aptarti už ką senelė buvo atsakinga namuose ir su kuo sunku seneliui dabar susitvarkyti. Gal galite kada pagaminti maisto ir atvežti ar tiesiog kartu pažiūrėti jo mėgiamą laidą. Buvimas kartu ir veiklos, kurios priverčia būti "čia ir dabar" padeda ir nukreipti mintis.
O jei visdėl to labai sunku ir pačiai nepavyksta susidoroti su kylančiomis mintimis ir emocijomis, siūlau kreiptis pagalbos pas specialistą. Gyvo pokalbio metu galėsite aptarti konkretesnius pagalbos sau ir aplinkiniams būdus,nes išsiaiškinsite daugiau aplinkybių ir detalių.

Taip pat galite pasinaudoti ir savanorių pagalba, kurią gausite paskambinę pavyzdžiui į Vilties liniją - tel.  116 123 arba Pagalbos moterims linija - tel. 8 800 66366.


Stiprybės Jums ir nepamirškite, kad po sunkių periodų visada ateina lengvesni.

Rasa
atsakytas Sau 8 Rasa U.
×

Sek Tu-ne vienas! Facebook'e!

Palaikyk projektą!

566 klausimų
570 atsakymų
10 komentarų
173,916 vartotojų