"Tu - ne vienas!" Pagalbos Linija

Po suzadetuviu atsirado ivairios negatyvios mintys, kad santykiu pradzioje nebuvau pakankamai isipareigojusi, jog pirmais pazinties metais bendravau ir su kitais, buvau atvira naujiems santykiams ir dabar tai atrodo kaip nederamas elgesys. Tuo metu tai atrode naturalu, dar tik pazindinomes, o dabar del to jauciu kalte, jausmas lyg buciau isdavusi mylima zmogu. Apie tai pasikalbejome ir antra puse nemato tame nieko blogo, taciau vistiek jauciuosi blogai - kalte, sazines grauzatis, jausmas, jog del tokios praeities nesu verta buti kartu. Nuolat analizuoju praeities ivykius ir kaltinu save. Iki suzadetuviu tokiu minciu nebuvo, taip pat, nesureiksmindavau tiek visko. Kaip iseiti is tokios busenos ir nustoti save kaltinti? Kodel jauciuosi neverta buti su zmogumi kuri myliu? Kodel kyla kaltes jausmas del to kas anksciau atrode naturalu ir nesureiksminama?

paklausė Kov 2 Santykiai poroje -

1 Atsakymas

Laba diena,

Ačiū už atvirą pasidalinimą.

Savo laiške rašote, jog išgyvenate stiprų kaltės jausmą, kuris kyla dėl praeityje, kaip Jums atrodo, netinkamo savo elgesio. Pirmais pažinties metais, su dabartiniu sužadėtiniu, bendravote ir su kitais žmonėmis, buvote atvira naujiems santykiams. Sakote, jog tuo metu tai atrodė normalu ir įprasta, tačiau šiandien jaučiatės taip, lyg būtumėt išdavusi savo mylimąjį. Minite, jog patiriate savęs kaltinimo idėjas, sąžinės graužatį, jausmą, jog nesate verta būti kartu. Bandote suprasti, kodėl jaučiatės neverta būti su mylimu žmogumi. Klausiate, kodėl kyla kaltės jausmas dėl to, kas anksčiau atrodė natūralu ir nesureikšminama, norite suprasti, kaip išeiti iš tokios būsenos ir nustoti save kaltinti.

Jūsų patiriami jausmai ir išgyvenimai yra normalūs ir natūralūs. Jūsų pasikeitęs požiūris rodo Jūsų augimą ir brandą. Dalis žmonių, atsigręžę į praeitį, supranta, jog kartkartėmis elgėsi keistai, neapgalvotai, jaunatviškai, tačiau visa tai yra normalu ir suprantama. Žmogaus smegenys formuojasi iki 30 metų, per tą laiką, iki pilno susiformavimo, žmonės yra linkę eksperimentuoti, išbandyti naujus dalykus bei potyrius, atrasti tai, kas juos domina. Vėliau, pilnai susiformavus smegenims, didžioji žmonių dalis pradeda gyventi sėslų gyvenimą, yra linkę mažiau eksperimentuoti, tad Jūsų supratimas, jog anksčiau elgėtės kitaip nei dabar, yra normalus ir suprantamas. Dalis žmonių, su gėda ir juoku pro ašaras, prisimena savo anksčiau rašytus Facebook įrašus ar šmaikštų elektroninio pašto slapyvardį, tačiau tuo metu, kai buvo kuriamas įrašas ar el. pašto pavadinimas, buvo tikima, jog tai geriausia idėja pasaulyje, o vėliau, po dešimtmečio, ateina supratimas, kaip tai skamba ir atrodo gėdingai. Bet tai mūsų patirtys, mūsų išgyvenimai, būtent tai žmones daro unikaliais ir autentiškais. Svarbu pasistengti suprasti, jog per šį laiką Jūs pasikeitėte, o be ankstesnių patirčių šiandien negalėtumėte būti tokia, kokia esate.

Taip pat svarbu suprasti, jog antra pusė, tai žmogus su kuriuo, norėtųsi tikėti, praleisite didžiąją savo gyvenimo dalį, todėl svarbu rasti tokį žmogų, kuris iš tikrųjų atitinka Jūsų lūkesčius, būtent tai ir darėte praeityje - bendravote su dabartiniu sužadėtiniu, tačiau, gali būti, jog nebuvote tikra, ar tai tikrai yra Jūsų žmogus, todėl ieškojote patvirtinimo - bendravote su kitais žmonėmis, lyginote, o vėliau supratote, jog dabartinis Jūsų partneris yra tinkamiausias žmogus, su kuriuo norite kartu praleisti savo gyvenimą.   

Laiško pabaigoje keliate kelis klausimus: kaip išeiti iš tokios būsenos? Kodėl jaučiuosi neverta...? Kodėl kyla kaltės jausmas...? Norisi pasakyti, kad Jūs jau žengėte didžiulį žingsnį ir atvirai pasidalinote savo jausmais ir išgyvenimais su antra puse, jis Jus išgirdo ir pasakė, jog Jus myli su visais Jūsų patirčių „lagaminais“, kuriuos atsinešėte į judviejų kuriamą sąjungą. Tai didelis žingsnis, kuris turėtų bent šiek tiek leisti pasijusti geriau. Taip pat svarbu analizuoti asmenines vaikystės patirtis: pagalvokite, ką dažniausiai girdėjote iš savo tėvų/senelių/globėjų. Pamąstykite, ar jie jus priimdavo atvira širdimi, kai suklysdavot, kai padarydavot mažą, o gal didelę klaidą savo gyvenime - mokykloje ar garaže, kai tėčiui buvo paduotas 8 dydžio veržliaraktis vietoje prašomo 12 dydžio veržliarakčio, o gal virtuvėje, sudaužius mylimiausią tam tikro šeimos nario puodelį, ar bet kurioje kitoje gyvenimo situacijoje. Mūsų artimiausių žmonių reakcijos į mūsų veiksmus vaikystėje, nulemia tai, kaip mes reaguosime į daugelį įvykių ir patirčių suaugus. Dėl šios priežasties, svarbu mintimis grįžti ir pagalvoti, ką ši, Jūsų laiške aprašyta situacija, galėtų Jums priminti.   

Norint geriau pažinti savo praeitį ir stengtis keisti dabartį bei ateitį, galite pasidomėti individualia arba grupine psichoterapija. Pokalbis su specialistu (-e) galėtų padėti mokytis priimti praeities patirtis, su jomis išbūti, jų nevengti ir suprasti, jog tai yra dalis Jūsų.

Rekomenduoju pasiklausyti tinklalaidės NARA epizodo: Kaltė ir atleidimas - kaip galimybė kurti tikrą ryšį.

Esate verta visko, ką turite šiandien.  

Linkiu sėkmės.

Lukas

atsakytas Kov 22 Lukas
×

Sek Tu-ne vienas! Facebook'e!

Palaikyk projektą!

566 klausimų
570 atsakymų
10 komentarų
173,916 vartotojų