"Tu - ne vienas!" Pagalbos Linija

Neseniai išsiskyriau su vaikinu po 7 metų kartu. Nors inicijavo jis skyrybas, pati ne kartą buvau užsiminusi apie tai, net varydavau jį iš namų. Prieš skyrybas apie metus turėjom labai daug pykčių ir barnių, dažnai susipykę nebendraudavom kelias dienas ar net savaites. O pykčiai paprastai kildavo dėl to, kad jis dažnai gerdavo, o gėrimų metu darydavo neadekvačius veiksmus: vairuodavo girtas, įsiveldavo į konfliktus, įžeidinėdavo kitus ir mane, eidavo į kazino ir negrįždavo per naktį, klausydavos namie per nakti muzikos neleisdamas man miegoti. Po tokių įvykių dažnai būdavau įniršusi, išvadindavau ji baisiais žodžiais, sakydavau, kad nenoriu su juo ateities, jis nestabilus. Nepaisant šitų jo veiksmų jis dažnai kartodavo, kad nori šeimos, vaikų, vestuvių, mane spausdavo šiais klausimais, o aš atsakydavau, kad nesijaučiu saugi ir stabili dėl jo veiksmų. Kadangi jis dirbo darbą dėl kurio dažnai nebudavo namie, jausdavausi vieniša, palikta ir tai tik blogino situaciją. Klausimas būtų toks, nors ir žinau, kad su šiuo žmogumi man ne pakeliui, jaučiuosi labai blogai dėl visų jam pasakytų įžeidimų, jo menkinimo. Labai gailiuosi, kad nesugebėjau savo įniršio valdyti, kaip susitaikyti su tuo ir atleisti sau?

paklausė Lie 13 Santykiai poroje Eb

1 Atsakymas

Laba diena,

Savo laiške rašote, jog neseniai išsiskyrėte su vaikinu po 7 metų draugystės. Minite, jog paskutiniai draugystės metai buvo intensyvūs, per šį laikotarpį patyrėte daug konfliktų, o susipykę nebendravot nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Dažniausiai konfliktai kildavo dėl antros pusės alkoholio vartojimo, dėl šios priežasties draugas imdavosi neadekvačių veiksmų: vairavo išgėręs, įsiveldavo į konfliktus, įžeidinėjo jus ir pan. Po tokio elgesio Jūs savo antrąją pusę išvadindavot baisiais žodžiais, sakydavot, jog nenorite su juo kurti savo ateities. Nepaisant šių žodžių, Jūsų antroji pusė kartodavo, jog nori šeimos kartu su Jumis, nori vaikų, vestuvių, jautėt spaudimą šiais klausimais. Nors draugas išsakė norą kurti šeimą kartu su Jumis, bet savo veiksmais jis buvo nutolęs, nes dirbo darbą dėl kurio dažnai nebūdavo namuose, dėl to jausdavotės vieniša. Galiausiai, draugo iniciatyva, nutraukėte santykius. Šiandien suprantate, kad Jums ir Jūsų draugui nėra pakeliui, bet jaučiate kaltę dėl pasakytų žodžių, menkinimo. Gailitės, jog nepavyko suvaldyti įniršio, klausiate, kaip susitaikyti su šiuo jausmu ir atleisti sau.

Noriu padėkoti už Jūsų atvirą laišką. Džiaugiuosi, jog atpažįstate ir pripažįstate savo veiksmus, juos įvardinate ir siekiate pokyčių, taip Jūs artėjate prie atleidimo sau. Ne kiekvienas žmogus turi sąmoningumo ir stiprybės pamatyti savo elgesį. Jūsų reakcija minėtose situacijose buvo natūrali ir normali, Jūsų draugas elgėsi neadekvačiai - vairavo išgėręs, o tai reiškia, kad tuo metu kėlė grėsmę tiek sau, tiek kitų žmonių gyvybei, taip pat pavartojęs alkoholio įžeidinėjo Jus, neleido ramiai miegoti, naktimis laiką leido kazino, tad yra visiškai normalu reaguoti taip, kaip reagavote Jūs. Tą darėte, nes Jums skaudėjo, Jūs nežinojote, kokiais žodžiais ar veiksmais parodyti savo draugui, jog jums skaudu matyti, kai jis taip elgiasi, Jūs darėte viską, ką mokėjote, jog padėtumėt savo draugui ir sau, todėl svarbu stengtis savęs nekaltinti, o suprasti, kad tokiu savo poelgiu bandėte apsaugoti savo draugą. Galiu stengtis Jus suprasti, turbūt kiekvienam iš mūsų norėtųsi į įvairias neigiamas gyvenimo situacijas reaguoti išmintingai, apgalvotai ir ramiai, bet mokslas įrodė, jog emocija atsiranda per 0,2 sekundės, o sąmoninga mintis per 1,4 sekundės - 7 kartus lėčiau, todėl natūralu, jog kilus konfliktui asmenys vadovaujasi emocijomis, o ne apgalvotais ir konstruktyviais elgesio modeliais. Praeities pakeisti negalite, bet turite visas galimybes iš jos pasimokyti ir ateityje panašiose situacijose, jei tokių būtų, elgtis kitaip.

Kviečiu Jus pagalvoti ir užduoti klausimą sau pačiai, koks būdas, asmeniškai Jums, palengvintų susitaikymo ir atleidimo procesą. Jei jaučiate slegiančią kaltę, visada lieka galimybė atsiprašyti savo draugo už pasakytus žodžius, galite parašyti laišką, galite jį išsiųsti, galite nesiųsti - tai Jūsų pasirinkimas. Yra daugybė būdų susitaikyti su praeitimi ir atleisti sau, daliai žmonių padeda dailės terapija, kitiems - išpažintis maldos namuose, bet svarbiausia atrasti autentišką būdą, kuris tiktų būtent Jums. Dažnai nereikia jokių papildomų priemonių, svarbu išbūti su šiais jausmais, jiems nesipriešinti.

Svarbu atminti, jog bendrą ateitį su savo draugu kūrėte 7 metus, per šį laiką patyrėte įvairių emocijų - tiek teigiamų, tiek neigiamų, tai ilgas laiko tarpas, todėl visiškai suprantama, jog šiuo metu kyla įvairūs jausmai ir tai gali būti susiję ne tik dėl pasakytų skaudžių žodžių antrai pusei, bet dėl visų patirčių, kurias turėjote kartu. Jei jausite kylantį norą kalbėtis apie šiuos santykius ir jų patirtis, galite pagalvoti apie psichoterapiją, jos metu galėtumėt dar giliau pažvelgti į praeitį ir mokytis naujų būdų kurti ateitį.  

Skaitydamas Jūsų laišką juntu, jog turite dovaną reflektuoti savo poelgius ir patirtis, o tai yra labai svarbu emocinio gijimo procese. Žmonės klysta ir tai yra normalu, svarbu suprasti savo veiksmų priežastis, mokytis iš praeities klaidų ir stengtis būti geresniu ateityje, būtent tai įžvelgiu Jūsų žodžiuose.

Linkiu šviesaus rytojaus.
atsakytas Lie 14 Lukas
×

Sek Tu-ne vienas! Facebook'e!

Palaikyk projektą!

510 klausimų
511 atsakymų
9 komentarų
146,571 vartotojų