Sveiki. Dėkoju už laišką. Savo laiške rašote apie tai, kad ieškote būdų bendraujant su sūnumi, taip pat kelia neaiškumų elgesio ypatumai, protestuojantis sūnaus elgesys, sunkumai tinkamai reikšti emocijas.
Visu pirma, norėtus pagirti, kad ieškote pagalbos, esate puikūs tėvai, savo vaikui linkintys ir norintys kuo geriausio. Tam tikrais gyvenimo tarpsniais - vaikais patiria krizes tiek dėl smegenų struktūros natūralių pokyčių, tiek dėl tam amžiaus tarpsniui būdingų niuansų.
Šešerių metų amžiaus vaikai po truputį bando būti emociškai nepriklausomi nuo tėvų, tačiau tuo pat metu atsiranda ir daug neaiškumo, neapibrėžtumo jausmo, vaikui šiame amžiuje svarbu, kad aplinkiniai elgtųsi pagal aiškias ir nustatytas taisykles. Tai toks tarpsnis, kai vaikas viską aplinkui mato tik juoda arba balta, geras arba blogas, - nėra tarpinių variantų, o kadangi nėra - tam tikrais klausimais vaikas gali turėti itin kategorišką nuomonę. Šiuo laikotarpiu norisi viską daryti idealiai/tobulai - kai tai nesigauna, gali iššaukti įvairių reakcijų ir emocijų, gali kilti stiprūs išgyvenimai ir neigiami jausmai. Taip pat labai svarbios taisyklės, rutina - tai suteikia daugiau ramybės jausmo, vaikas jaučiasi saugesnis, kai žino, kas jo laukia. Kadangi tai tarpsnis, kai vis labiau tampa aktualu draugai, socialinis ratas, kiti žmonės - ir tų pačių konfliktų gali padaugėti, taip vaikas mokosi spręsti konfliktus, puiku - kai namai yra ta saugi terpė, kai gali ``pasimatuoti`` elgesio būdus, konfliktų sprendimo strategijų. Šiame amžiuje vaikas ima palaipsniui suprasti kito žmogaus jausmus, kaip jo elgesys galėjo paveikti kitą žmogų, todėl šiuo metu naudinga klausti (emocijoms nurimus) : kaip manai, kaip jautėsi tavo mama/tėtis kai tu taip pasielgei?
Iš Jūsų aprašyto vaiko elgesio, galima įtarti, kad vaikas patiria daug pykčio, nusivylimo, ar liūdesio. Galbūt kažkas jo gyvenime pasikeitė (darželio grupė, pokyčiai namie ar pan) ir visus tuos patiriamus stiprius jausmus tokiu būdu tarsi išlieja netinkamu elgesiu. Taip atsitikti gali ir dėl patiriamo neteisybės jausmo, kai vaikas suvokia grėsmę, kai negauna kažko, nors jaučia, kad priklauso jam ir pan. Todėl kiekvieną kart kai kyla panašus elgesys, labai svarbu atliepti į vaiko jausmus ir poreikius, suprasti, ar tai pyktis, ar liūdesys ir kas tą sukėlė? Koks poreikis tuo metu buvo neatlieptas?
Labai svarbu ir nuoseklumas, t.y. jei kažko neleidžiate, neperkate - turi aiškiai suprasti, kad to negaus ir kodėl negaus, nereikėtų daryti ir išimčių., t.y. kažko neleidžiate, bet pamatę tokį elgesį - apsigalvojate ir nuperkate - taip vaikas įsisąmonins, kokiu būdu gali pasiekti norimų tikslų. Svarbu ir stebėti kas vyksta prieš tai, kai pradeda daužyti langus ar duris - galbūt kažkoks pokalbis, balso tonas. Svarbu ir su pačiu vaiku tai aptarti, ramiu balsu, nurimus emocijoms klausti: kas vyksta? Rašote, kad nenori eiti į darželį - ar taip buvo nuo pradžių ar atsirado netikėtai? galbūt darželyje yra situacijų/aplinkybių kas vaiką neramina, skaudina, baugina. Būtų naudinga konsultacija ir su vaikų psichologu, sulauktumėte patarimų dėl tinkamų emocijų reiškimo būdų ir pan.
Vaikams labai svarbūs ir švelnūs prisilietimai, pvz ištiesus rankas susiliesti delnais ir klausti: ar jauti kaip savo ramybę perduodu tau? Toks būdas gali neveikti įsiūčio metu, tačiau, jei jis praktikuojamas esant ramybėje - įsiūčio metu, tikėtina - gali suveikti (kaip išmoktas automatinis elgesys). Vaikui svarbu ir konkrečiai žinoti kas jo laukia už nepageidaujamą elgesį - pvz., jei daužysi duris, - nebegalėsi žiūrėti filmukų (ir laikytis nuoseklumo), galima įvardinti perdėtą susirūpinimą ( kai tu daužei langą, aš galvojau, kad jis gali sudužti ir tu gali pro jį iškristi, man buvo labai liūdna ir baisu, aš galvojau, kad tu dabar gali visada visus langus sudaužyti vos tik juos kažkur pamatysi, ar gali pasėdėti šalia manęs kol nurimsiu, o tu suprasi, kad daužyti langų/durų nėra tinkamas elgesys?) Taip pat, galima susikurti šeimos tradicijų emocijų išraiškai ir iškrovai (plėšyt tam skirtus lapus, apibėgti du ratus aplink kambarį, padaryti dešimt pritūpimų, kartu išgerti stebuklingos pyktį malšinančios arbatos, išgerti stiklinę vandens, stipriai apsikabinti, pasiruošti pykčio pagalvę, kuriai galima išsakyt viską ką galvoji, ir pan., - labai svarbu simboliai, ir kad vaikas galėtų pasirinkt būdą emocijoms išlieti).
Bet kokiu atveju, tokiu elgesiu - vaikas parodo, kad jo gyvenime vyksta kažkas sunkaus ir sudėtingo, o kitokiais, socialiai priimtinais būdais reaguoti į tai kas vyksta - dar nėra išmokęs, arba jam nepavyksta. Suprantu, kad patiems tėvams matant tokį vaiko elgesį neprarasti kontrolės yra nepaprastai sunku ir reikalauja daug valios pastangų, o kartais net nepavyksta - tačiau vaikui itin svarbu matyti ramius ir nuoseklius tėvus, nes vaikas periima emocijas ir iš pačių tėvų, taip pat iš tėvų mokosi elgesio, bendravimo būdų.
Linkiu sėkmės ir tvirtybės,
viskas praeina
Ingrida