Ar įmanoma atsitiesti ilgą laiką gyvenus įtampos ir nerimo būsenoje? -
"Tu - ne vienas!" Pagalbos Linija

Sveiki.

Nuo pat mažens buvau itin jautrus ir susikaustęs. Dėl sveikatos problemų praleisdavau nemažai pamokų, nesportuodavau. Mano uždaras būdas, sunkumai bendraujant ir nemokėjimas apsiginti įtakojo tai, kad mokykloje teko iškęsti daug patyčių. Ypatingai sunki buvo paauglystė.  Jausdavau ir daugiau nerimo sukeltų nemalonių fizinių simptomų. Praktiškai kiekviena diena mokykloje, kaip ir kiekvienas išėjimas iš namų sukeldavo sunkumų ir nerimo, nesijaučiau pilnavertis. Buvau užsidaręs ir vengdavau įvairių veiklų, bendravimo. Nežinau, kaip pavyko susilaikyti nepakėlus prieš save rankos, tačiau tuo metu mano išgyvenimo taktika buvo nieko nedarant tiesiog viską iškęsti.

Dabar man 26 metai. Nors baigęs mokyklą ir džiaugiausi ištvėręs šį nepakeliamą etapą akivaizdu, kad tokia patirtis mane smarkiai paveikė, ko gero, visam likusiam gyvenimui. Kažkur nuo 19-20 metų ėmiau justi širdies permušimus, kurie mane vargina iki šiol. Išsiaiškinęs, kad problema slypi visai ne širdyje, prieš porą metų kreipiausi į specialistus. Pirmą kartą išsipasakojęs psichologui visus praeities sunkumus pasijutau nusimetęs didžiulę naštą. Atradau motyvacijos kažką keisti, iki šiol lankau terapijas, stengiuosi sportuoti, skaityti įvairių straipsnių ir literatūros apie tai, kaip sau padėti, kiek įmanoma daugiau bendrauti. Atradau hobių. Ir nors tai šiek tiek padeda, „širdies priepuoliai“ niekur nedingo ir vis dar trukdo gyventi pilnavertį gyvenimą, apriboja nuo daugelio veiklų, socializacijos. Pakeičiau kelis darbus, šiuo metu nedirbu išvis. Santykių su priešinga lytim nebandau užmegzti jau kelerius metus. 

Besibaigiančios santaupos, vienišumas, bei fiziniai simptomai kartais aplankantys keletą kartų per dieną ir pojūčiu primenantys infarktą labai slegia. Ir svajonę pagaliau atsipalaiduoti ir pasidžiaugti gyvenimu daro nepasiekiamą. O bandymai imtis kokių nors veiklų išprovokuoja dar daugiau „širdies priepuolių“. Imu abejoti ar beveik visą gyvenimą, ypač „gražiausius“ vaikystės ir paauglystės metus praleidus tokioje nerimo ir įtampos kupinoje būsenoje yra įmanoma atsitiesti. Nežinau ką daryti.

paklausė Geg 15 Depresija Anonimas

1 Atsakymas

Labas, Anonime,

džiaugiuosi, kad daliniesi savo išgyvenimais ir ieškai atsakymų į klausimus. Tai yra puikus žingsnis pokyčių link. Iš Tavo laiško pajutau, kad vaikystėje ir paauglystėje Tau teko patirti daug sunkumų. Todėl labai džiaugiuosi, jog nepaisant to, susilaikei nepakėlęs prieš save rankos. Tai rodo Tavo vidinę stiprybę ir kantrumą bei užsispyrimą. Taip pat šias savybes patvirtina, Tavo atkaklus siekimas padėti sau. Kreipeisi į specialistus, išsipasakojai psichologui, atradai hobių, iki šiol lankai terapijas, stengiesi sportuoti, daug skaitai. Šios savybės labai vertingos ir parodo, jog turi visas galimybes sau padėti ir džiaugtis gyvenimu.

Noriu atklreipti dėmesį, kad Tavo daromi sprendimai yra puikūs (hobiai, sportas, skaitymas, terapijos ir pan.) ir kaip supratau, tai Tau padeda (pasijutau nusimetęs didžiulę naštą, atradau motyvacijos kažką keisti...). Tačiau išlikę "širdies priepuoliai" šiuo metu Tau kelia daugiausiai sunkumų (pakeistas darbas, socializacijos trūkumas, vienišumas..). Šie priepuoliai gali dar neišnykti kurį laiką, nes jiems atsirasti prireikė daug metų (19 -20 metų). Mūsų psichologinė savijauta turi didelę reikšmę fizinei. Kai darome tai, kas mums patinka, kūnas atsipalaiduoja. Tavo atrasti hobiai, skaitymas, terapijos - jei ši veikla Tau teikia malonuma, ji yra tai, ko Tau reikia. Svarbu jas tęsti ir mėgautis. Darydamas tai, kas tau patinka, nuramini savo organizmą, o širdies permušimai ir yra atsiradę dėl nuolatinės įtampos ir nerimo. Tad savrbu mokėti save atpalaiduoti. 

Minėjai, kad naujos vieklos paskatina "širdies priepolius". Galbūt naujose veiklose perdaug iš savęs reikalauji? Ir tai Tau sukelia papildomai streso?  O stresas ir įtampa veikia širdies darbą. Pasistenk mėgautis tuo, ką darai, nebijok suklysti - klaidos tai iššūkis, kada gali dar labiau save išbandyti. Klystame visi ir tai normalu. Svarbu save priimti ir netobulą, tuomet nuslūgs įtampa, kurios ir taip daug aplinkui. Nusiraminti Tau taip pat gali padėti kvėpavimo pratimai: atsisėdate ramioje jaukioje vietoje ir stebite savo kvėpavimą, tai galima atlikti grojant ramiai atpalaiduojančiai muzkai. Kvėpuoti reikia pilvu (ne krūtine). Taip pat dėmesio atreipimas į kvėpvimą gali padėti ir esant įtampą keliančiai situacijai. Tokiose situacijose dažniausiai kvėpuojame labai paviršutiniškai ir netvarkingai, o tai dar daugiau sukelia įtampos kūne, dėl kurios gali paūmėti "širdies priepuoliai". Tad atkreipimas dėmesio į kvėpavimą, leidimas sau kvėpuoti giliai ir ramiai, veikia raminančiai.

Tavo hobiai, skaitymas, terapijos ir kita veikla kuria užsiimi, leidimas sau klysti, kvėpavimo pratimai - visa ši veikla ilgainiui padės Tau susgyventi su fiziniais negalavimais, kurie ilgainiui gali ir išnykti. Veikdamas, tai kas tau patinka, mažiau reikalaudamas iš savęs, labiau atsipalaiduosi, o Tavo veiklos (sporto ar kitų veiklų) rezultatai pakels pasitikėjimą savimi, todėl bus lengviau socializuotis ar susirasti darbą. Tereikia toliau atkakliai daryti tai ką darai. Viskam reikia laiko. Tad užsiimdamas naujom veiklom, ieškodamas darbo ar antros pusės atmink, kad klysti žmogiška, o pastangos visuomet atsiperka. Svarbu mėgautis procesu, o rezultatas ateis savaime, kaip prizas. Tad atsitiesti ir mėgautis gyvenimu net ir patyrus daug sunkumų gyvenime tikrai įmanoma, tereikia pamilti save ir nenuleisti rankų.

Linkiu Tau sėkmės, kantrybės ir begalinio ryžto.

Šiltai,

Ramvydė

atsakytas Geg 16 Ramvydė
×

Sek Tu-ne vienas! Facebook'e!

Palaikyk projektą!

151 klausimų
153 atsakymų
6 komentarų
12,304 vartotojų