Su vyru esame susituokę 9 metus, vaikų neturime. Man 33, vyrui 38. Esu tokioj situacijoje, kad visiškai neturiu su kuo pasikalbėti, mano draugės manęs nesupras, tėvams gėda pasakoti, o ir nesinori jų trigdyti..
Vyras pasidarė nepatrauklus, aš nenoriu net prisilietimų. Pykčių tarp mūsų nėra daug, jei nekalbėti apie intymų gyvenimą,tai viskas lyg ir gerai...vyras mano tikrai nėra blogas, pastatė savo rankomis namus, pilnas idėjų, moka pasakyti komplimentus,apkabinti, nuraminti...nežinau ką pasakyti apie jį blogo...čia turbūt ir tragiškiausia,kad nėra kuo jį apkaltinti, jo blogiausia savybė, kad jis labai ūmaus būdo..nesuprantu, kad kas darosi, bet aš nenoriu būti su šiuo žmogumi, bet išeiti negaliu..prisirišau prie namų..nežmoniška gėda prieš vyrą, tėvus...baigiu užgraužti save...kai vyrai blogi, juos palikti turėtų būti lengviau...o dabar? vyrui pasakyti, kad gal jo jau nebemyliu bijau pasakyti..nes žodžiai skaudina...