"Tu - ne vienas!" Pagalbos Linija

Kankinuosi nuo sociofobijos - jaučiuosi be galo vieniša, nors turiu šeimą, vaikų. Vienatvė, apskritai paėmus, man visuomet patiko, bet ne vienišumo jausmas - jis žudantis, ypač tada, kai esu tarp žmonių ir jaučiuosi neišgirsta, nesuprasta, neįvertinta, nepastebėta, na, tiesiog tarsi nematoma apskritai, tuščia vieta.  Metams bėgant labai susiaurėjo draugų ratas, kol galiausiai neliko nei vieno artimo. Pastebėjau, jog pati pradėjau vengti žmonių - tiek masinių susibūrimų, tiek asmeninių susitikimų, tiek netgi bendravimo su vyru ir vaikais. Jau net suicidinės mintys kartais pašmėžuoja. Jaučiu, jog reikia imtis ryžtingų priemonių sau padėti. Noriu vėl mėgautis bendravimu su žmonėmis. Tik kaip tą padaryti? Būčiau dėkinga už bet kokį patarimą.

paklausė 2019 Grd 31 Kita Ema

1 Atsakymas

Sveiki,

Gerai, kad pajautėt, jog laikas imtis ryžtingų priemonių, kad sau padėti. Džiaugiuosi, jog atradote savyje jėgų tam.

Rašote, jog kenčiate nuo sociofobijos. Įdomu ar jums tai pasakė specialistas, ar pati sau tai prisiskyrėte. Ir jei taip, tai kodėl manote, kad jums sociofobija? Sociofobija tai baimė būti tarp žmonių, būti jų centre, kalbėti viešai, susipažinti. Tai kaip socialinis nerimas. Kai situacijos nėra, nėra ir simptomo. O iš jūsų laiško suprantu, jog jūs nuolat jaučiatės vieniša, neišgirsta, nepastebėta.  O pastebėta jūs norite būti, nes priešingu atveju aplanko jausmas, jog esate tuščia vieta.  Tikiu, jog sunku gyventi su tokiais jausmais. Panašu, jog tie jausmai didėja, kadangi pradėjote vengti žmonių, bendravimo su vyru ir vaikais. Rašote, jog kyla mintys apie savižudybę. Tad tik galiu numanyti, kokie stiprūs šie jūsų išgyvenimai.

Rašote, jog  bėgant metams susiaurėjo draugų ratas, vienatvę (kuri jums patiko) pakeitė vienišumo jausmas. Panašu, jog jūsų gyvenime kažkas įvyko ir lyg šiol kaip šešėlis velkasi paskui. Rašote, jog norite vėl  mėgautis bendravimu su žmonėmis, pirmą žingsnį jūs jau padarėt- pradėjot kalbėti apie savo jausmus čia. Kitą žingsnį siūlyčiau tokį- pakalbėti apie tai su kuom nors gyvai. Neabejoju, kad kai jūs atsiribojate nuo šeimos ir jūsų šeima nesupranta jūsų, gal būtų galima apie tai su ja pasikalbėti, gal jie jums padėtų? O jei šeimos nariai negirdi, gal yra kas nors kitas kuo jūs pasitikite? Tai gali būti giminaitis, kaimynas, bendradarbis, šeimos gydytojas.

Taip pat, man neramu, jog laiške kalbate apie mintis apie savižudybę. Labai kviečiu apsilankyti pas psichologą, kuris padės jums atrasti tuos tikruosius kabliukus šioje situacijoje ir padėtų pasijausti pakankamai stipriai. Padidėjus pasitikėjimui savimi, turėtų sugrįžti noras bendrauti su žmonėmis. Nebūkite viena šiame etape, tikrai yra žmonių, kurie jus nori išgirsti, kurie yra pasiruošę jus išklausyti.

Prisegu nuorodą, kur būtų galima gauti psichologinę pagalba (yra mokamų ir nemokamų kontaktų): https://www.jaunimolinija.lt/lt/infobankas/

Jūs nesate viena, aš jus palaikau,

 Laura

atsakytas Sau 8 Laura
×

Sek Tu-ne vienas! Facebook'e!

Palaikyk projektą!

347 klausimų
348 atsakymų
9 komentarų
74,531 vartotojų