"Tu - ne vienas!" Pagalbos Linija

Visai nesenai mirė visiškai netikėtai brolis.Vyresnis. Aš jaunesnė sesuo. Mes visi buvome labai labai artimi. Jis man buvo autoritetas, mano mokytojas ir pavyzdys, taip pat mano sielos pusė. Niekaip neina suprasti,kad jo jau nebus, nematysim, negirdėsim, nors susitikdavom kas dieną, nes šalia vienas kito gyvenom. Liko mama, žmona su jau suaugusiais vaikais, kurie jau nebegyvena kartu. Mes be brolio nieko neplanuodavom, visi kartu, bendrai. Jis buvo pats pačiausias - visi jį labai mylėjo ir gerbė. Tai mūsų šeimos siela, draugų susibūrimo centras. Niekaip nepriimu tos minties, kad jo jau nėra- net kapuose ,žvelgdama į kapą, nejaučiu jo ten. Man jis vis dar gyvas, kažkur toli... Protas supranta- širdis nesuvokia. Kaip išgyventi? Šalia mama, kuri išvis palūžusi, taip pat žmona, kuri labai mylėjo, namai, kuriuose pilna jo ir didžiulė tuštuma. Nebesurenku savęs, nes sugriuvo daugybė planų, jo ir mūsų svajonių, ateitis.

paklausė 2019 Grd 31 Depresija Ida

1 Atsakymas

Sveiki,

Artimojo netektis yra vienas skaudžiausių dalykų, kuris gali nutikti žmogaus gyvenime. Užjaučiu, dėl jūsų praradimo ir iš jūsų laiško jaučiu jūsų didelį skausmą.

Savo laiške  dalinatės gražiais prisiminimais apie brolį, vadinate jį savo autoritetu, sielos puse. Tokio artimo ryšio praradimas sustiprina gedėjimą, o nenorėjimas ar negalėjimas priimti fakto, jog jūsų brolis mirė, sukuria jausmą, jog jis vis dar gyvas. Rašote, kad brolis mirė netikėtai. O tai gali būti dar viena priežastis, kodėl nejaučiate, jog jo jau nebėra. Kai žmogus serga, aplinkiniai gali nusiteikti psichologiškai jo mirčiai, pasiruošti tam. Kai žmogus miršta netikėtai, po savęs jis palieka artimuosius, kurie nebūna tam pasiruošę ir kuriuos užplūsta įvairūs jausmai. Tad jūsų jaučiami jausmai-pasimetimas, negalėjimas širdimi pajausti, jog brolio nėra, yra normali jūsų psichikos reakcija į netektį.

Netektis kaip procesas apima kelis etapus:

  1. šokas, pasimetimas;
  2. jausmų kelias nuo neigimo iki fakto priėmimo. Šiame etape sunku pripažinti praradus artimą žmogų;
  3. pyktis;
  4. derėjimasis;
  5. sielvartas, liūdesys;
  6. mirties fakto priėmimas, gyvenimas toliau.

Panašu, jog jūs šiuo metu esate jausmų kelyje nuo neigimo iki fakto priėmimo. Tikiu jog šiuo metu sunku suprasti savo netektį, o ypač sunku tai pajausti ir priimti širdimi. 

Savo laiške klausiate kaip išgyventi tai. Į šį klausimą nėra vieno atsakymo, nes kiekvienas labai individualiai išgyveną savo praradimą. Pasakysiu taip -svarbu leisti sau išgyventi tai. Šiame sunkiame periode svarbus ir aplinkinių palaikymas. Rašėte, jog jūsų šeima labai artima, o ir mama liko, kuriai sunku, žmona su tuštuma namie, galbūt būtų galima dar labiau susivienyti ir šią nelaimę išgyventi kartu ? Kuo daugiau kalbėkitės apie savo praradimą, dalinkitės prisiminimai ir jausmais. Tai padeda bent šiek tiek sumažinti skausmą ir bejėgiškumą.

Aš nežinau, kada jums pagerės ir kada galėsite pasakyti "aš tai išgyvenau".. Žinau tai, kad jums nepagerės nei šiandien, nei rytoj. Tačiau taip pat žinau, kad kaip ir kiekvienas procesas ir šis turės pabaigą. Po kurios nors ir viskas nebebus taip kaip buvo, bet skausmas sumažės ir vėl bus galima gyventi. O dabar nebėkite nuo savo praradimo, tą mintį įsileiskite po truputį.  Iš pradžių galite pabūti su ja kelias sekundes, po to kelias minutes, valandas. Ir ateis diena, kai jūs save surinksite.

Taip pat, jei jausite, jog per ilgai esate kančioje raginu savo mieste susirasti palaikymo grupę, kuri būtų skirta asmenims patyrusiems artimojo netektį.

Siunčiu jums stiprybės, tikiu, kad save surinksit. Ne šiandien, ne rytoj, bet surinksit ,
Laura.

atsakytas Sau 8 Laura
×

Sek Tu-ne vienas! Facebook'e!

Palaikyk projektą!

304 klausimų
306 atsakymų
9 komentarų
74,531 vartotojų