"Tu - ne vienas!" Pagalbos Linija
Nuolat kaltinu, graužiu save del to, kad praeitije suklydau, netinkamai pasielgiau ar nepadariau to, ką turejau padaryti. Galvoju, kad jei nebučiau tokia nevykusi, galėčiau dabar gyventi visai kitokį gyvenimą. Nuolat save kaltinu ir negaliu sau atleisti bei eiti į priekį. Jaučiuosi neverta kažko gero, nes jau praleidau galimybes.
paklausė 2017 Rgs 26 Depresija anonimas

1 Atsakymas

Labas,

laiške rašai, jog dažnai save kaltini, jautiesi nevykusi, nes nepadarei ar nepasielgei taip, kaip turėjai pasielgti. Galvoji apie praeitį, prarastas galimybes, svarstai, jog neįgyvendinai savo tikslų ir galbūt dabar gyventum visai kitokį gyvenimą. Jautiesi neverta ko nors gero savo gyvenime, nes galvoji, kad jau per vėlu. 

Iš tavo laiško suprantu, jog praeitis neleidžia Tau galvoti apie šviesią dabartį ir ateitį. Susidaro įspūdis, jog kaltini save, nes neišnaudojai pasitaikiusių galimybių vienokiose ar kitokiose situacijose. Tikiu, jog šiuo metu išgyveni pyktį ant savęs ir gailiesi prarasto laiko. Vis tik Tavo laiškas bei jo pagrindinis klausimas - kaip nustoti save kaltinti dėl praeityje padarytų klaidų (ar neįgyvendintų tikslų) - man rodo Tavo troškimą išeiti iš šios būsenos ir pradėti naują gyvenimą, kokio iš ties norisi Tau pačiai.

Kiekvienas žmogus, žvelgdamas į savo praeitį, gali atrasti ne tik malonių ir laimingų prisiminimų, bet ir skaudžių, gėdingų ar liūdnų. Tuomet atsiranda savęs kaltinimas ir galvojimas apie tai, kas prarasta, norisi pabėgti nuo savo praeities ir viską užmiršti. Galiu pasakyti neginčijamą tiesą - praeities mes negalime pakeisti - ji lieka mūsų praeitis, kad ir kokia bebūtų. Tačiau galime iš to gauti naudos dėl geresnės ateities: daug prasmingiau yra priimti tai, kas buvo, įsisąmoninti, išanalizuoti ir pasimokyti iš savo klaidų. Sėdėjimas ir gailėjimasis dėl to, kas įvyko praeityje, žmogui dažnai neatneša jokios naudos. Vienintelis būdas „pasipelnyti“ iš praeities – pažvelgti į praeities įvykius tarsi iš kito žmogaus perspektyvos, paanalizuoti, ką galėjai padaryti kitaip, suprasti, kokios priežastys slypi už vieno ar kito poelgio, padėti sau surasti kitokius tų situacijų sprendimus, kuriuos galėtum panaudoti, jei dabar susidurtum su panašiomis situacijomis. Visgi, sakoma, jog asmeninė patirtis yra geriausia mokytoja. Be to, labai svarbu atleisti sau pačiai ir kitiems už praeities klaidas, išsivaduoti nuo savigraužos ir kaltės jausmų, tuo pačiu stengiantis prisiminti tai, kas praeityje buvo gero, tai yra savo pasiekimus, sėkmingus tarpasmeninius santykius, Tavo, kaip asmenybės, augimą, tai, kuo gali pasidžiaugti. Klaidas reikia ne apraudoti, o iš jų pasimokyti, tuo pačiu įvertinant teigiamų pokyčių gyvenime atnešusius džiugius praeities įvykius. Tokiu būdu galima kurti savo ateitį ir gyvenimą tokį, kokio norisi. Vien jau tai, jog priimi savo praeitį tokią, kokia ji buvo, yra pirmasis žingsnis į išsilaisvinimą nuo savigraužos gniaužtų. O toliau belieka nebijoti - nes dažnai vienintelis dalykas, kas stabdo, tai pats žmogus save. 

Tikiu, jog esi verta gero gyvenime ir naujos galimybės bei tikėjimas savimi padės Tau atrasti vidinę laimę. Sėkmės.

Viktorija

atsakytas 2017 Rgs 28 Viktorija
×

Sek Tu-ne vienas! Facebook'e!

Palaikyk projektą!

566 klausimų
569 atsakymų
10 komentarų
173,916 vartotojų