"Tu - ne vienas!" Pagalbos Linija

Norėčiau papasakoti apie tai, kad turiu tam tikrų sunkumų mokykloje ir šeimoje. Man 17 metų. Aš noriu pasprukti nuo spaudimo, kurį man sukelia mokytojai bei šeimos nariai. Mokytojai dažnai ant manęs pyksta. Jei kažką ne taip padarau pradeda rėkti ir barti iš karto, o tada po tų įvykių prasideda panikos priepuoliai. Nuo pat penktos klasės labai daug verkiu, o dabar viskas nutinka, kad pradedu verkt ne savu noriu dažniausiai. Aš stengiuosi būt motyvuota bei nepasiduodant mokytojų spaudimui, bet jie mane nuvertina dažniausiai, todėl ir pasitikėjimas savimi krenta. Šeimoje mane spaudžia dėl pažymių ir namų darbų darymo. Visad pyksta kodėl aš nedarau namų darbų. Aš nežinau kaip praeiti šias situacijas, todėl kreipiuosi į jus, dėl patarimo.

paklausė 2019 Vas 21 Stresas anonimas

1 Atsakymas

Laba diena,

Ačiū, kad rašote mums. Šių dienų labai dažna problema yra aukšti lūkesčiai ir reikalavimai iš aplinkos. Dažnai nėra pastebima ir vertinama, tai kas pasiekta, kas sekasi, bet pastoviai akcentuojama, kas nepavyko, ir kaip ,,turi būti”. Todėl labai daug kas išgyvena nerimo priepuolius ir panikos atakas.

Kaip teigia dauguma straipsnių, panikos atakos labai dažnai išsivysto nerimastingų tėvų vaikams. Jei tėvai patys išgyvena nerimą ir negali išmokinti vaikų, kaip su tuo tvarkytis, vaikas automatiškai augdamas perima tėvų reakcijas. Taip pat įtakos turi ir tėvų lūkesčiai, susiję su jų vaikais. Tėvai, norėdami savo vaikams vien tik gero, projektuoja jų gyvenimą ir teigia, jog laimingi bus tik tada, jei bus geri, protingi, ir t.t. D. W. Winnicott teigė, kad vaikas augdamas susiduria su jam daromu suaugusiųjų spaudimu ir yra verčiamas prie jų prisitaikyti. Taip vaikas išmoksta nepaisyti savo norų, išstumti tikruosius savo jausmus ir tapti tokiu, kokį jį norėtų matyti kiti. Todėl vėliau, užaugus, pradeda ,,panikuoti” žmogaus vidinis ,,aš”, kai stengiamasi būti kuo nors, tik ne savimi. Ilgą laiką taip gyvendamas žmogus pats ima nebeatpažinti savęs, nebežino, koks jis yra iš tikrųjų ir ką iš tiesų jaučia.

Taip formuojasi nesaugumo jausmas ir nepasitikėjimas savimi, ką Jūs ir rašote. Norint, kad atgytų užslopinta tikroji savastis, reikia saugaus ir patikimo ryšio, santykio. Tik radus, kas Jus galėtų pastiprinti, kas Jumis tiki, tik toks santykis gali stiprinti Jūsų pasitikėjimą savimi. Tai gali būti žmogus iš Jūsų artimos aplinkos, o gal psichologas. Mes save galime pažinti ir tapti savimi tik megzdami santykį su kitu. Kai atstatysite pasitikėjimą savimi, Jums bus lengviau atlaikyti ir spaudimą. Nes Jūs galėsite adekvačiai vertinti situaciją, ko Jūs iš tikro norite, kiek Jūs galite. Mokytojų pastabos mus gali labai nugalinti, tačiau nebūtinai taip yra. Svarbu atrasti dalykus, kur Jums tikrai sekasi, ir stiprinti juos. O ne koncentruotis į tai kas nesiseka. Labai retai kam sekasi viskas. Mes visi turim stipriųjų ir silpnųjų pusių. Stiprinti reikia stipriąsias, kad toje srityje kažką galėtume nuveikti ir pasiekti. Ir kuo mažiau energijos išeikvoti ten, kur mums sunku, nesiseka.

Linkiu Jums sėkmės, linkiu atrasti žmogų, santykį, kuris padės Jums pažinti save ir sustiprinti pasitikėjimą savimi. Jei aplinkoje šiuo metu tokių žmonių neturite, nueikite pas mokyklos psichologą, arba ne mokykloje dirbantį.

Sigita
atsakytas 2019 Vas 23 Sigita
×

Sek Tu-ne vienas! Facebook'e!

Palaikyk projektą!

566 klausimų
569 atsakymų
10 komentarų
173,916 vartotojų