Laba diena,
dėkojame, kad kreipiatės.
Jūsų klausime labai aiškiai matosi keli sunkumai, su kuriais susiduriate. Viena, Jūs įvardinate didelį stresą, pyktį, skausmą - tai nemalonūs jausmai. Kita - neturite kam išsipasakoti, o pati pastebite, kad išsakius savo problemą ir mintis pasidaro lengviau.
Man Jūsų klausime nerimą kelia Jūsų pačios savijauta ir būsena. Todėl, manau, pirmiausia, Jums reikia pasirūpinti savimi. Tai galima padaryti įvairiausiais būdais. Apsižvalgykite aplinkui - kas vyksta Jūsų gyvenime šiuo metu, kad patiriate tiek daug streso? Ar ir anksčiau taip yra buvę? Jei taip, kas padėdavo viską įveikti? Yra daug būdų, kaip galima tvarkytis su stresu: sportas, pasivaikščiojimai, pokalbis su žmogumi, kuriuo pasitikite, įvairūs kvėpavimo pratimai, skaitymas, muzika, užsiėmimas mėgstama veikla ir pan. Kai jaučiate, kad imate pykti ant savo vaiko ir kyla konfliktas, geriausia yra atsitraukti - išeiti iš kambario, nurimti ir tik tada imti ieškoti sprendimo. Labai rekomenduoju Jums padirbėti su savimi. Kai Jūs geriau jausitės, tuomet ir Jūsų reakcijos į dukrą bus visai kitokios, nekils tiek daug pykčio.
Iš Jūsų aprašymo supratau, kad neturite su kuo pasidalinti savo rūpesčiais. O tėvystėje labai svarbu nelikti vienam, turėti žmonių, kurie gali padėti, pabūti su vaiku. Kad Jūs turėtumėte laiko poilsiui ir laisvalaikiui. Jeigu jaučiate, kad Jūsų tėvystės įgūdžiai nėra stiprūs, galite ieškoti įvairių mokymų. Dabar tikrai yra nemaža pasiūla Tėvystės mokymų. Be to yra labai daug literatūros, kur galima rasti atsakymus į įvairius klausimus.
Būnant tėvais yra normalu jausti įvairius jausmus, ne tik džiaugsmą, bet ir pyktį, kaltę, gėdą, nusivylimą. Svarbiausia, kad tie jausmai būtų adekvatūs ir neužvaldytų Jūsų per stipriai. Tobulų tėvų nėra ir tokių nereikia. Užtenka būti pakankamai gerais tėvais. Jeigu tėvai padaro dėl savo vaiko viską, ką gali, to ir pakanka.
Sėkmės!
p.s. jei jausite, kad situacija negerėja, rekomenduočiau kreiptis į specialistą konsultacijos.