Labas, Justai, ačiū Tau už laišką, džiaugiuosi, kad išdrįsai ieškoti pagalbos ir nepasilikai vienas su savo problema. Iš Tavo laiško suprantu, ką esi pasimetęs, nežinai kokia kryptimi eiti savo gyvenime bei pavargai nuo pasidavimo aplinkos įtakai. Rašai, kad Tave kankina visokie norai bei draugai pristoja, kurie tave atitraukia nuo jau pradėtos veiklos. Taip jau būna, kad kiti žmonės jaučia ar esi perkalbamas ar ne ir tuo naudojasi. Kol viduje tvirtai nesusidėliosi prioritetų, pavyzdžiui, pirma mokslai, po to draugai arba kol nepasiplanuosi laiko "valandą skiriu Facebook'ui, o po to dvi valandas pasimokau", tol aplinkinės pagundos atitrauks Tave nuo to, kuo būsi užsiėmęs. Pabandęs pasiplanuoti savo dienos veiklas, pamatysi, kaip po truputį Tavo gyvenimas tampa kryptingesnis, aiškesnis, pasijausi savo gyvenimo šeimininku ir tuomet labiau žinosi, ką daryti, kam skirti savo laiką bei energiją. Nepabijok pasakyti "NE" draugams, neigiamas atsakymas toks pat reikšmingas ir geras, kaip ir teigiamas. Taip apsibrėži ir išlaikai savo asmenybę, netampi kitų žmonių marionete.
Nerašei, tačiau iš to, ką perskaičiau, leidžiu sau spėti, jog Tau ne už kalnų baigiamiėji metai mokykloje? Dažnai, kai lieka keli metai ar mažiau iki mokyklos baigimo, aplanko nežinomybės jausmas, ateities baimė, prasta nuotaika, motyvacijos stoka viskam. Tokiu atveju gali padėti pasikalbėjimas su bendraamžiais apie tai, ką jie planuoja daryti po mokyklos baigimo bei gali pasidalinti savo savijauta. O galbūt padėtų tiesiog pasikalbėjimas bent su vienu žmogumi, kuriuo labiausiai pasitiki? Išklausius kitų mintis, svarbu ramiai apmąstyti viską, taip užkirsi kelią aklam pasitikėjimui kitų nuomone ir turėsi progą užfiksuoti Tau kilusias idėjas. Jei jos kiltų, tuomet užsirašyk visas mintis - bus lengviau analizuoti, kas Tau labiau prie širdies, o kas ne. Taip pat nepabijok pasikonsultuoti su mokytojais ar psichologe. Galbūt jie turi gerų minčių, kurias Tau būtų verta paanalizuoti. Sėkmės!