"Tu - ne vienas!" Pagalbos Linija
Anksčiau su šia baime kažkaip susitvarkydavau, tik balsas pradžioj padrebėdavo, bet paskutiniu metu tiek įsibaiminu jau pradėjus pristatymą, kad net oro pritrūksta.
paklausė 2023 Kov 10 Stresas Justė

1 Atsakymas

Labas, Juste.

Džiaugiuosi, jog atpažįsti kylančius jausmus ir ieškai būdų padėti sau šioje situacijoje.

Skaitau tavo laišką ir girdžiu, jog anksčiau su viešo kalbėjimo baime galėjai susitvarkyti lengviau, jausdavai tik drebantį balsą, bet paskutiniu metu patiri stipriau išreikštą baimę, pradėjusi pristatymą, jauti, kad pradeda trūkti oro. Žinutėje rašai, jog dažniausiai baimę patiri pristatydama skaidres ir nori sužinoti būdų, kurie galėtų padėti susidoroti su šia baime.

Patirti baimę, nerimą, oro trūkumą, rankų ar balso drebėjimą, išdžiūvusią gerklę ir kitus, dažnai ne itin malonius, kūno pojūčius, pristatant prezentaciją ir viešai kalbant, yra natūralu ir universalu tarp daugumos žmonių. Viešo kalbėjimo baimė - viena dažniausiai pasitaikančių baimių, kurias patiria žmonės. 2014 m. Chapman universiteto atlikta apklausa parodė, jog amerikiečiai viešą kalbėjimą įvertino kaip pagrindinę ir didžiausią baimę, jos neaplenkė tokios baimės, kaip mirties, aukščio, adatų, tamsos ar mažų patalpų baimės. Pasak Nacionalinio Amerikos psichikos sveikatos instituto duomenų, viešo kalbėjimo baimę gali jausti apie 75% populiacijos, o mėgautis viešu kalbėjimu gali tik apie 10% žmonių. Viešo kalbėjimo baimę jaučia net ir tie, kurių kasdienis darbas stovėti ant scenos ar „suktis“ filmavimo aikštelėse - Adelė, Richard Branson, Mel Robbins, Mark Zuckerberg, Harrison Ford, Julia Roberts - prisipažįsta, jog patiria stiprų nerimą ir baimę kalbant viešai. Viešo kalbėjimo meistrė Mel Robbins, kuri per metus sudalyvauja šimtuose įvairių viešų pranešimų, sako, jog prieš kiekvieną prezentaciją jaučia skrandžio skausmus, jai kyla noras vemti, prakaituoja delnai, o pažastyse prakaitas liejasi kaip Niagaros kriokliuose. Bet visą tai Mel apibūdina, kaip organizmo pasiruošimą viešam kalbėjimui ir sako, jog tai visiškai natūrali organizmo reakcija. Taip pat ji pamini itin svarbią mintį - Žmogus niekada nebus pasiruošęs viešam kalbėjimui. Juste, manau, kad šios žinomų asmenų patirtys įrodo, jog tu nesi viena, kuri patiria nerimą pristatant svarbų pranešimą.

Savo laiške klausi, kaip galėtum sau padėti susidoroti su prezentacijų pristatymo baime. Svarbu užduoti klausimą sau - kas tau svarbiau - baimė ar žinutė, kurią nori iškomunikuoti savo prezentacija žmonėms, kurie tavęs klausosi? Šiandien, greičiausiai, didesnę savo dėmesio dalį sutelki ties baime ir nerimu, todėl šias būsenas tenka išgyventi stipriau, bet kitą kartą gali pabandyti dėmesį sutelkti į turinį, kurį ruošiesi pristatyti. Žmonės nori išgirsti, kokia nauja informacija pasidalinsi ir jiems pristatysi, o būtent tu esi tas asmuo, kuris turi galią papasakoti kažką, ko tavo kolegos, galbūt, dar negirdėjo, būtent tai yra tavo privalumas. Taip pat svarbu patyrinėti, kas galėjo svarbaus įvykti pastaruoju metu, jog pradėjai išgyventi stipresnes reakcijas nei anksčiau, tokias, kaip oro trūkumas. Galbūt gavai grįžtamąjį ryšį iš kolegų, galbūt pasikeitė prezentacijų turinys? Svarbu suprasti, kokie metodai tau padeda pristatymų metu ir šiuos metodus kartoti. Taip pat verta atminti, jog kiti žmonės nėra linkę pastebėti mūsų vidinių išgyvenimų, kuriuos patiriame kalbėdami viešai. Galbūt ir pati esi pastebėjusi kolegas, nesvarbu, ar tai būtų akademinė aplinka, darbas ar skaitovų konkursas, atrodytų, jog dalis žmonių, be jokios baimės, susidoroja su viešo kalbėjimo užduotimis, bet paklausus jų, ar taip yra iš tikrųjų, daug šansų, jog išgirstum ne tokį atsakymą, kokio gali tikėtis - jie tuo metu taip pat išgyvena galybę nerimo apraiškų.

Kalbant apie oro trūkumą, šią būseną galima patirti, kai yra per daug skubama ir tekstą norima perskaityti ar pasakyti greičiau nei reikėtų. Tokiu atveju svarbu sulėtinti tempą ir kvėpuoti - įkvėpti per nosį ir iškvėpti per burną. Prieš prezentaciją galima padaryti 5 įkvėpimų ir 5 iškvėpimų trumpą meditaciją. Kiti būdai, kurie gali padėti lengviau pristatyti prezentaciją, apima pasiruošimą dieną ar kelias prieš patį pristatymą. Galima telefono pagalba įrašyti savo monologą ir jį perklausyti, galbūt pastebėsi, kuriose vietose galima padirbėti, įsigilinti į teksto prasmę, pagalvoti, ar pati tiksliai supranti tai, ką ruošiesi pristatyti savo kolegoms. Taip pat svarbi praktika, jei prezentacijos vyksta retai, natūralu, kad kiekvieną kartą nerimas gali būti stipresnis, jei prezentacijas tenka pristatyti kiekvieną savaitę, gali būti, jog šis procesas tampa natūraliu įpročiu, kuris gali kelti mažiau įtampos, bet tai priklauso nuo kiekvieno asmens skirtingai.

Svarbu savo reakcijas priimti, kaip normalias ir natūralias. Taip, kaip tu jautiesi, yra normalu ir sveika. Galvos smegenų užduotis - apsaugoti mus įvairiose gyvenimo situacijose. Kai mes atsistojame prieš grupę žmonių ir pasiruošiame kalbėti, smegenys nejaučia, jog padėtis yra saugi, todėl tuo metu aktyvuojasi „kovok arba bėk“ režimas - paspartėja širdies plakimas, kvėpavimas, delnai ima prakaituoti. Būtent taip per ilgus evoliucijos metus žmonių organizmai išmoko reaguoti į stresą keliančias situacijas. 

Džiaugiuosi tavimi, jog ir jausdama ne itin malonias kūno reakcijas, tu vis tiek renkiesi stoti į akistatą savo baimei ir pristatyti prezentacijas, tai drąsą simbolizuojantis žingsnis, kuriuo gali didžiuotis.

Linkiu įkvepiančių pristatymų.

Lukas

atsakytas 2023 Kov 11 Lukas
redaguotas 2023 Kov 11 Lukas
×

Sek Tu-ne vienas! Facebook'e!

Palaikyk projektą!

566 klausimų
569 atsakymų
10 komentarų
173,916 vartotojų