"Tu - ne vienas!" Pagalbos Linija
Sveiki, esu jums jau rašiusi, bet nežinau, ką dabar jau net ir daryt. Mane jau taip daėdė, kad nusprendžiau nuo Naujų dingti iš namų. Viską aš namuose turiu daryti, ne broliai, viską man užkrauna, nebegaliu daugiau. Mama man aiškina, jog nieko nedarau, tik tele šneku ir pusę metų guliu lovoj,,,,viskas taip įgriso, kad nebenoriu nieko nei matyti, nei girdėti. Nežinau, kaip man mamai paaiškint, kad ne aš viena namuose gyvenu. Vakar taip gražiai apie mane dar šnekėjo...
susijęs su atsakymu klausimui: Kaip ištverti iki balandžio mėnesio?
paklausė 2017 Grd 2 Tėvai ir vaikai saule

1 Atsakymas

Sveika, Saule,

Džiaugiuosi, kad nelieki viena su savo sunkumais ir parašei mums. Tai rodo, kad sieki rasti išeitį iš situacijos ir mėgini ją rasti. Iš tavo laiško susidaro įspūdis, kad nepaisant sunkių ir varginančių akimirkų tavo gyvenime, atsiranda ir gerumo, malonumo momentų.

Suprantu, kad gali kilti pyktis ir nusivylimas, kai vieną dieną žmogus sako gražius ir malonius dalykus apie tave, o kitą – tarsi tai pamiršta ir reaguoja kardinaliai kitaip. Tačiau natūralu, kad taip įvyksta, nes kiekvienas žmogus yra nuolat kintantis, kaip ir jo reakcijos į pasaulį. Tad yra svarbu priminti sau, kad gyvenimas dėl šios priežasties yra visoks, o jame pilna ir “gerų”, ir “blogesnių” momentų. Taip pat suprantu, kad ši mintis gali nenuraminti, o tik dar labiau užaštrinti tavo slogius jausmus. Tad galbūt būtų galima kaip galėtum su mama pasikalbėti apie tai, kaip tu jautiesi dėl situacijos ir, kad situacija, tavo akimis žiūrint, yra nesąžininga. Galbūt tavo mama taip pat išgyvena daug įvairių jausmų, kurių proveržius matai tu. O taip pat galbūt mama ir tu nevienodai suprantat “kažko darymą” namuose. Kad pokalbis būtų malonesnis, reikėtų apsvarstyti kaip galėtum su mama tai aptarti ramybės akimirką. Net didžiausiose audrose būna tokių momentų. Tačiau svarbu apgalvoti kaip galėtum pasakyti ką manai ir kas tave neramina. Paprastai tokiose situacijose padeda įvardinimas kaip jautiesi tu dėl konkretaus elgesio ir kokios šio elgesio pasekmės jaučiamos. Pavyzdžiui, jaučiuosi neteisingai įvertinta, kai sakai, jog tik kalbu telefonu ir guliu, nes tada atrodo, kad indų / grindų plovimas, lovų klojimas nėra pastebimas (fantazuoju ką namuose galėtum veikti tu).

Taip pat kyla klausimas, kaip čia yra, kad broliai namuose nieko neturi daryti, o viską darai tu? Kaip konkrečiai tai įvyksta? Galbūt jie daro kažką kito nei tu? Dėl šio neaiškumo sunku vienareikšmiškai reaguoti, tačiau peržiūrėjus tavo ankstesnį klausimą kyla minčių, jog galbūt jiems vis dar yra sudėtinga susitaikyti su tavo negalia. Galbūt tokiu būdu jiems atrodo, kad tave “integruoja” į šeimos gyvenimą ir neatskiria nuo jo. Tačiau aš tik spėlioju, nes geriausiai savo situaciją žinai tu. Bet kuriuo atveju, stebuklingais būdais gyvenime niekas nevyksta ir nemažai situacijų galima šiek tiek pakeisti pokalbiu apie tai, kas vyksta. Tačiau svarbu, kad pokalbio metu būtų nurodomas konkretus elgesys, o ne dideli, abstraktūs dalykai.

Laiške mini, kad nuo Naujųjų metų norisi dingti iš namų. Susidaro įspūdis, kad palieki sau laiko tiksliau apgalvoti elgesio planą. Tačiau svarbu šį elgesį apgalvoti gana tiksliai ir konkrečiai. Pavyzdžiui, kur bėgsi konkrečiai, ką tada darysi konkrečiai ir pan. Toks elgesio apgalvojimas turėtų vykti šiek tiek atsitraukus nuo išgyvenamų emocijų, kadangi šios – uždeda tam tikrus akinius, kurie filtruoja mūsų suvokimą apie aplinką. Galbūt galėtum susidaryti konkrečių veiksnių planą ant popieriaus lapo, o taip pat apskritai įvertinti kiek toks bėgimas iš namų yra vertingas. Pavyzdžiui, galėtum susidėlioti mažesnius, konkrečius pliusus (nes spėju, kad didžiausias pliusas tokioje situacijoje “nematysiu brolių ir mamos / nereikės jų klausyti”, tačiau toks pliusas yra labai didelis ir abstraktus ir jį reikėtų susmulkinti, pavyzdžiui, „brolis nevadins manęs stora atėjęs į kambarį po treniruotės iš kurios grįžta 8 valandą“ (pavyzdžiui)) už pabėgimą, o taip pat prieš pabėgimą (pavyzdžiui, „kiekvieną rytą kavą darysiuosi pati“, „turiu santaupų tik būtiniausiam maistui, tačiau neturiu pinigų nuomai ir mokesčiams“). Tačiau kviečiu priimant sprendimą sau nemeluoti „kaip nors“, o konkrečiai žinoti ką galima realizuoti.

Taip pat galima pastebėti, kad išgyveni daug slogių jausmų, kurie gali būti, jog veikia tavo jautrumą pasauliui. Kartais išgyvendami didelį kiekį slogių jausmų, žmonės pavargsta ir darosi dirglūs – tokiu būdu susikuria uždaras ratas, kuriame sukasi neigiamos emocijos, neigiamos akimirkos ir elgesys, iššaukiantis dar daugiau negatyvių emocijų, minčių ir akimirkų. Todėl svarbu pastebėti akimirkas, kuriose galėtų kilti teigiamos emocijos. Pavyzdžiui, rašai, kad tave „daėdė“ viskas. Tačiau viskas yra labai daug ir sunku patikėti, kad tave erzina ir kokia nors tropikuose esanti plaštakė. Tad stebėk save, ar savo gyvenime nesivadovauji „viskas arba nieko“ logika, kuri neleidžia pastebėti smulkmenų iš kurių ir susideda tavo gyvenimas. Pavyzdžiui, malonus šiltos arbatos puodelio gėrimas, saulė šviečianti per langą ir pan. Taip pat svarbu rasti būdų, kurie padėtų „išgyventi“ sunkius jausmus ir juos išreikšti. Paprastai žmonės siekdami „išleisti“ jausmus pasitelkia įvairią kūrybinę veiklą, pavyzdžiui, spalvinimą, rašymą, tapimą ir pan. Tokiu būdu galima sau susikurti erdvę „atvėsimui“, kuris reikalingas siekiant įvertinti esamą situaciją.

Tad džiaugiuosi, kad nelieki su savo jausmais ir išgyvenimais viena. Taip pat džiaugiuosi tavo drąsa ieškoti sprendimų.

Sėkmės ir vilties,

Aistė

atsakytas 2017 Grd 3 Aistė
×

Sek Tu-ne vienas! Facebook'e!

Palaikyk projektą!

566 klausimų
569 atsakymų
10 komentarų
173,916 vartotojų