Sveiki. Ačiū, kad pasidalinote tuo, dėl ko neramu.
Iš laiško nėra aišku kaip tas pasitikėjimas buvo sugriautas.
Bet ko gero, svarbiausias dalykas - kalbėtis su tėvais. Pasidalinti tuo, kaip jaučiatės dėl įvykusios situacijos. Taip pat, paprašykite, kad tėvai įvardintų ką jie jaučia ir išgyvena dėl to. Jei dėl to gailitės, - nuoširdžiai atsiprašykite ir paaiškinkite kokiomis aplinkybėmis ir kodėl pasielgėte kaip pasielgėte. Galite mėginti tiesiai paklausti tėvų, kokiu būdu galėtumėte atgauti prarastą pasitikėjimą.
Labai dažnai mus veikia ne tik pasakyti žodžiai, bet ir veiksmai, elgesys, - savo elgesiu mėginkite parodyti tėvams kaip Jums svarbu tą pasitikėjimą atgauti, kiek daug esate pasiryžęs dėl to padaryti (gal tai savanoriška pagalba padėti susitvarkyti, pagaminti valgyti, kažkuo pasirūpinti ar pan.).
Galite pasakyti tėvams, ko iš tos nemalonios situacijos pasimokėte, ką darytumėt kitaip kitą kartą esant panašioms aplinkybėms, kokių pamokų gavote toje istorijoje.
Taip pat svarbu atleisti ir sau. Mes visi klystame ir tobulų žmonių, tobulų santykių nėra.
Gali prireikti šiek tiek daugiau laiko, bet tikiu, kad pasitikėjimas grįš.
Linkiu kantrybės ir nuoširdaus pokalbio, Ingrida