Laba diena, malonu, kad kreipėtės ir parašėte. Suprantu, kad išgyvenate sumaištį ir ieškote atsakymų.
Dauguma tėvų nėra pasirengę išgirsti žodžius: „Mama, tėti, aš esu gėjus ar lesbietė“. Tikriausiai, kaip ir daugumai tėvų, jums pirmiausia kils klausimas: „Kaip man elgtis, ką daryti?“
Kai kurie tėvai geba nesunkiai susitaikyti su tokia naujiena. Tačiau nemaža dalis tėvų išgyvena didelį sielvartą, kurį lydi šokas, atsižadėjimas, pyktis, kaltės ir praradimo jausmas. Jeigu dabar susiduriate su tokiais jausmais, jie visiškai suprantami, nes yra nulemti mūsų visuomenės požiūrio į gėjus, lesbietes ir biseksualus.
Nesmerkite savęs dėl emocijų, kurias jaučiate. Tačiau, jei mylite savo vaiką, privalote dėl jo arba jos – ir savęs pačių – įveikti savo nusistatymą: pripažinti, suprasti ir paremti.
Jei priimsite savo dukrą tokią, kokia ji yra, jūsų santykiai taps tik tvirtesni ir artimesni negu buvo iki šiol. Taip buvo visiems tėvams, kurie priėmė savo vaiką tokį, koks jis yra. Deja, šis kelias dažniausiai nėra lengvas.
Nors gali atrodyti, kad praradote savo vaiką, taip nėra. Jūsų vaikas yra visiškai toks pat, koks buvo vakar, tiesiog dabar apie ją žinote daugiau. Vienintelis dalykas, kurio netekote, – tai jūsų susikurtas savo dukros paveikslas. Praradimo jausmas gali būti skaudus, tačiau susikurtą dukros įvaizdį galima pakeisti nauju ir aiškesniu dukros supratimu.
Todėl kai vaikas praneša: „Aš esu gėjus/lesbietė“, o mes nieko nenutuokėme (arba žinojome visą laiką, tik nedrįsome to pripažinti patys sau) pirmoji reakcija dažniausiai būna šokas ir sutrikimas.
Šokas ir sutrikimas yra natūrali patiriamų jausmų dalis. Buvo apvilti jūsų lūkesčiai, kad jūsų dukra gyvens taip, kaip svajojote. Be to, praradote iliuziją, kad galite žinoti, ką ji galvoja.
Žinoma, ilgiau pagalvojus lengva suprasti, kad taip nutinka visų vaikų tėvams – tiek heteroseksualių, tiek ir homoseksualių. Vaikai visuomet mus nustebina. Jie neveda ar neišteka už tų, kuriuos jiems parinkome; jie nepasirenka darbo, kurį jiems suradome; jie negyvena ten, kur norėtume. Vis dėlto, mes esame daug geriau pasirengę apsiprasti su šiomis aplinkybėmis negu su „netradicine“ savo vaiko seksualine orientacija.
Jums atsiskleisdama dukra rodo, kad jus myli ir ,kad jai reikia jūsų paramos bei supratimo. Tam reikia didžiulės drąsos. Tai rodo labai didelį atvirų, garbingų santykių su jumis troškimą – tokių santykių, kai jūs mylėsite savo dukrą tokią, kokia ji yra, o ne tokią, kokios norite, kad būtų.
Tačiau gali būti situacijų, kada naudinga pasikonsultuoti su žmonėmis, kurie išmano apie šeimos santykius ir seksualinę orientaciją. Jūs galbūt norėsite pasikalbėti apie savo jausmus ir gauti patarimų, kaip su jais susitvarkyti.
Reikia pabrėžti, kad homoseksualiems žmonėms dažnai būna sunku priimti save ir susitaikyti su savo seksualine orientacija. Tačiau jos nepripažindami jie rizikuoja susidurti su psichologinėmis problemomis.
Linkiu sėkmės kurti santykį su dukra, o ne tolti nuo jos.