Laba diena,
Ačiū, kad rašote.
Iš pirmo žvilgsnio, kaip ir pati įvardinate, atrodytų, svajonės pildosi, turite dukrą, esate ištekėjusi, studijuojate, turite savus namus, tačiau nesijaučiate laiminga. Minite, jog nesijaučiate mama, klausiate kaip jaustis mama, - šiek tiek trūksta detalių ką tiksliai turite mintyje tai išsakydama, jei teisingai Jus suprantu, nejaučiate tokio ryšio su vaiku, kokio norėtumėte? Realybė dažnai skiriasi nuo iki tol įsivaizduotos, rutina, nuovargis gali nemenkai išvarginti, o kur dar 7 mėnesių kūdikis, kai pasitaiko visokių situacijų. Kiltų klausimas ar turite kas Jums padeda pasirūpinti vaiku - nes labai svarbu turėti artimų ryšių ir palaikymo iš aplinkos. Ryšio stiprinimui su vaiku svarbu - fizinis kontaktas, kai laikote jį ant rankų, glostote, masažuojate, supate, fiziniai žaidimai, (jodinėjimas ant kelių, pakutenimai, plojimai rankomis, ir pan.). Galite kreiptis dėl pozityvios tėvystės programų.
Dėl santykių su vyru, svarbu bendrauti, kalbėtis, dalintis jausmais, išsakyti dėl ko jaučiatės gerai, o ko pasigendate santykyje. Svarbu kokybiškas laikas tik dviese, staigmenos, fizinis artumas, nuoširdus rūpinimas vienas kitu, rutinos pasidalinimas, lūkesčių išsakymas be kaltinimų, įžeidinėjimų, kartu ieškant bendrų sprendimų, svarbu išgirsti vienam kitą, bendrauti su pagarba. Nepavykstant atrasti sprendimų - nebijoti kreiptis į porų terapeutą.
Dėl to, kad nesijaučiate laiminga, visų pirma, reiktų atsakyti į klausimą, kas Jums pačiai yra laimė, ir ko trūksta, kad jaustumėtės šiek tiek laimingesne? Paprastai, nesijaučiame laimingi tada, kai nematome prasmės tame, ką darome, pamėginkite pagalvoti, kokia veikla, užsiėmimai Jums suteiktų prasmės, su prasmingumo jausmu, ateis ir didesnis laimės jausmas. Jei iš karto nežinote kas Jums atneša daugiausiai prasmės - nebijokite surizikuoti ir paieškoti, galbūt pagalbininkai gali būti tie, kurie yra Jūsų gyvenime, ar tie, kurie dar tik ateis į jį (o gal tai žmonės iš Jūsų praeities, kurių nebėra šalia, bet iš jų gavote patirčių, įžvalgų ar kryptį).
Vis gi, laimės jausmas - trumpalaikis, nuolat jaustis laimingu, nėra natūrali žmogaus būsena, ko gero, net neįmanoma, svarbiau jausti dėl ko gyveni, matyti prasmę dalykuose, jaustis gyvu, patirti, išgyventi, rasti džiaugsmo akimirkų.
Dėl depresija sergančios mamos, svarbu žinoti, kad tai pagydoma liga, tikiuosi, kad šiuo metu ji gauna tinkamą gydymą ir suprantu, kad bendrauti su sergančia mama ar ją rūpintis - pareikalauja iš Jūsų daug jėgų, nes tai paveikia ir Jūsų savijautą, gyvenimą, patiriamas tiek emocinis tiek fizinis krūvis, iš to atsiradęs nuovargis ir įtampa, lemia Jūsų pačios gyvenimo kokybę, vis dėl to, turite pasirūpinti ir savimi, Jūsų palaikymas sergančiai mamai - svarbus, tačiau turite galvoti ir apie savo poreikius, veiklas, malonius užsiėmimus. Iš Jūsų aprašytos savijautos, tai signalas, kad Jums laikas paprašyti pagalbos iš aplinkos ir sau pačiai, nes mama (tikiuosi) rūpinasi specialistai.
Svarbu bendradarbiauti su specialistais, žinoti apie ligos eigą, gydymo procesą, nes žinant kas ir kaip vyksta - mažėja nerimas, tai padeda lengviau suprast artimo žmogaus elgesį, savijautą. Yra pagalbos grupių psichikos sveikatos problemų turinčių artimiesiems, ten saugi aplinka kalbėti apie savo išgyvenimus, patirtis, įgyti žinių apie emocinę pagalbą tiek sergančiajam, tiek sau ir išsinešti vertingos patirties. Taip pat, galima kreiptis pagalbos į psichologus individualiai tiek privačiai, tiek nemokamai.
Klausiate kaip išmokti jaustis pilnatvišku žmogumi, suprantu, kad nejaučiate pilnatvės? Siūlyčiau pasvarstyti kada ją jaučiate, kokia veikla suteikia daugiausiai pilnatvės, kokiomis akimirkomis? Svarbu turėti tikslų, jų siekti, tobulėti, atrasti vis kažką naujo, - taip augame vidumi, svarbu bendravimas, artimų ryšių kūrimas, turėti vilčių ir svajonių, daryti tai, kas patinka, save apdovanoti, susidraugauti su savimi... Pilnatvė dažnai siejama su davimo kitam jausmu, galbūt norėtumėt savanoriauti? (priimančias organizacijas galite rasti internete) taip pat, galima mėginti kreiptis į dominančias organizacijas išreiškiant norą savanoriauti.
Dėl neigiamų vaikystės žaizdų, vertinga suprasti, kad tėvų elgesį lėmė jų pačių patirtys, nes nemokėjo kitaip, nes nežinojo kaip, nes buvo paveikti tiek išorinių aplinkybių, tiek vidinių (psichologinių). Svarbus kelias į priėmimą ir supratimą - atleidimas tiek tėvams, tiek sau, bandymas neužstrigti ties vaikystės išgyvenimais ir nuoskaudomis, kūrimas kitokio savo paties asmeninio gyvenimo. Klausiate, kas gali padėti trinti vaikystes žaizdas - galbūt, priėmimas tokios realybės kokia yra, mokėjimas pasirūpinti savo poreikiais, atsakomybės už dabartinę suaugusią save prisiėmimas, STOP mygtuko paspaudimas, kad vaikystės patirtys nesikartotų Jūsų dabartinėje šeimoje,- turėdama tokios patirties kokią turite, ir žinodama kaip ilgai ir kaip skaudžiai tai išlieka - Jūs turite galios keisti elgesį į kitokį. Gali padėti padėka tėvams už teigiamus dalykus, jei tokių sunku rasti, - padėkokite už tai, kad esate - jau vien tai - labai vertinga, - vis tik, jei ta patirtis itin slegia, trukdo dabarčiai, ir keliate daug klausimų, į kuriuos nerandate atsakymų viena, gali prireikti ir psichoterapijos, kurios pagalba atsiranda galimybė gydyti žaizdas ir mokytis kitokio patyrimo santykiuose.
Panašu, kad daug skausmingų išgyvenimų patiriate, tad nebijokite ieškoti ir specialistų pagalbos, nelikite viena.
Linkiu Jums naujų atradimų, resursų įveikti sunkumus
Tikiu Jumis,
Ingrida
Psichologinės pagalbos kontaktai
⦁ Tėvų linijos konsultacinė pagalba, nemokamai, tel: 8800 900 12 (d. d. 15 - 21h) pozityvios tėvystės klausimais
⦁ https://sveikatospokyciai.com/nemokama-psichologine-pagalba/ (nemokama psichologinė pagalba Lietuvoje)
⦁ Vilties linija: tel.: 116 123 (visą parą); el.laiškais : 116123@viltieslinija.lt ; tiesioginis pokalbis internetu: viltieslinija.lt (psl. apačioje)
⦁ Pagalbos moterims linija: 8800 66366 (visą parą)
⦁ Pagalba el. laiškais ar pokalbiais internetu: https://pagalbosmoterimslinija.lt