"Tu - ne vienas!" Pagalbos Linija
Negaliu susivaldyti, kai pykstu. Ant vaikino, ant tėvų, draugų. Kaip suvaldyti pyktį?
paklausė 2017 Lap 3 Bendraamžiai/santykiai darbe anonimas

1 Atsakymas

Labas,

Džiaugiuosi, kad mėgini rasti išeitį iš situacijos ir parašei čia.

Suprantu, kad dėl pykčio nevaldymo gali kilti įvairūs jausmai, pavyzdžiui, nusivylimas, liūdesys, o kartais, ir dar daugiau pykčio ant savęs (pavyzdžiui, pasakius ką nemalonaus), ant kitų (pavyzdžiui, gali kilti mintis „kodėl jie negali...“). Tikiu, kad tai įvairiapusiškai sekina. O taip pat sukelia įvairių minčių tiek apie save, tiek apie kitus. Bet kuriuo atveju, pyktis yra natūrali emocija, paprastai kylanti dėl reakcijos į tam tikrus stimulus (daugiau apie tai čia). Kaip nurodyta straipsnyje, daugelis ramesnės vidinės savijautos sukūrimo ir palaikymo būdų yra ilgalaikių pastangų rezultatai, kuriems reikia daug laiko ir valios.

Tačiau suprantu, kad norisi situacijai rasti greitų ir efektyvių sprendimo būdų, nes panašu, kad situacija kebli. Pirmiausia, svarbu sau įvardinti, kad pyksti ir dėl ko konkrečiai pyksti. Pavyzdžiui, „aš pykstu, nes vaikinas man neparašė žinutės grįžęs namo, pasijutau išduota ir pamiršta“. Toks konkretus situacijos bei jausmų įvardinimas leidžia ją suprasti aiškiau ne tik tau pačiai, tačiau taip pat ir kitam žmogui, jei tai įvardinsi jam lygiai taip pat aiškiai. Antra, jausdama didelį pyktį, leisk sau šiek tiek „atvėsti“ – teigiama, kad didelis pyktis tiek sužadina atitinkamas smegenų sritis, kad kitos sritys nėra pajėgios užgožti tokio dydžio aktyvumo. Tad rask būdų, kurie tave veiktų teigiamai ir leistų ramiai susidėlioti mintis. Pavyzdžiui, kartais žmonėms tokiose situacijose padeda spalvinimas, keletas raumenų tempimo pratimų, įvairios kvėpavimo technikos. Tokiu būdu gebėdama save pristabdyti sukursi erdvę konstruktyviam reagavimui.

Įvardinai, kad pyksti ant artimųjų žmonių. Suprantu, kad tai gali neigiamai paveikti santykius, o tai kartais sukelia papildomus išgyvenimus. Kartais artimiems žmonėms, kad jiems sektųsi geriau bendrauti, reikia aptarti tam tikras taisykles, kurios galėtų padėti kurti šiltesnį tarpusavio ryšį. Pavyzdžiui, tai galėtų būti susitarimas naudoti tam tikrą žodį, kai tu nepastebėdama pyksti, o kiti pamato tavo pyktį. Žodžio vartojimas leistų tau pačiai sustoti akimirkoje ir suprasti kas su tavimi vyksta. Taip pat galima pagalvoti apie bendrą „pertraukėlės“ taisyklę, t. y. kai pokalbis ypač „įkaista“, pasakius „pertraukėlė“ padaryti 5-10 minučių pertraukėlę, kurios metu nebūtų tęsiamas atmosferą kaitinantis pokalbis. Tačiau svarbu, kad tiek pertraukėlės, tiek kitos veiklos atlikimo (pavyzdžiui, spalvinimo) metu, galvoje nevyktų papildomas pykčio skatinimo procesas. Pavyzdžiui, jei tave pykdo neišplautas puodelis, jausdama, kad labai pyksti ir negebi aiškiai, neaudringai to įvardinti garsiai, pasakiusi „pertraukėlė“ eini į kitą kambarį, būdama kitame kambaryje negalvoji apie tai, kad neplautas puodelis liudija visos asmenybės apsileidimą bei tingumą, tačiau galvoji apie save, dėl ko tave jaudina nešvarus puodelis, kuo tau svarbu, jog jis būtų švarus ir pan.

Emocijų supratimas bei valdymas reikalauja daug pastangų ir laiko, tad linkiu sėkmės ir stiprybės,

Aistė.

atsakytas 2017 Lap 3 Aistė
×

Sek Tu-ne vienas! Facebook'e!

Palaikyk projektą!

566 klausimų
569 atsakymų
10 komentarų
173,916 vartotojų