Laba diena,
Susipažinau su jūsų pirmuoju laišku ir dabartine situacija. Kaip suprantu jūsų sūnus pastaruoju metu buvo pradėjęs mažai valgyti, jūs jam siūlėte kreiptis į specialistus, užsakėte šviesos terapijos lempą, nupirkote įvairių vitaminų ir kreipėtės dėl sūnaus valgymo įpročių pas psichiatrą. Atrodo, jog iš savo pusės įdėjote labai daug pastangų, jog padėtumėte savo sūnui.
Noriu labai jus pagirti už jūsų kritiškumą gautoms rekomendacijoms ir racionalų ir aiškų esamos situacijos susidarymą. Atsakant į jūsų klausimą ar normalu kviesti greitąją ir vežti sūnų per prievartą į ligoninę, kur jis gautų priverstinį gydymą, galiu pasakyti, jog tai būtų normali praktika jei jūsų sūnus keltų pavojų savo gyvybei, žalotų save ar kitą žmogų, nesiorientuotų aplinkoje ar neatsakytų ir nesuprastų savo veiksmų. Taip pat, jei sūnus nuo nevalgymo patirtų išsekimą ir prarastų sąmonę. Visais kitais atvejais priverstinis gydymas be teisinio pagrindo yra ne tik, kad negalimas, bet neįmanomas. Jūs labai gerai pastebėjote, jog be rimtos priežasties greitosios iškvietimas gali paaštrinti situaciją. Jokiu būdų neteigiu, jog jūsų situacija nėra rimta ar neverta dėmesio, jūs esate mama, kuri reaguoja į matomus pokyčius ir nori padėti. Tačiau per prievartą nepadėsite, Taip pat iš jūsų laiškų suprantu, jog sūnus valgo, tačiau jums atrodo, jog jo valgio porcijos yra per mažos.
Toliau rašote, jog pastaruoju metu yra pagerėjęs tarpusavio bendravimas, spėliojate, jog sūnaus nevalgymo priežastys gali būti susijusios su praeityje buvusiu antsvoriu ir girdėtomis istorijomis apie dietas.
Kaip bebūtų mes nežinome tikrosios situacijos ir tikrųjų jūsų sūnaus motyvų. Noriu atkreipti jūsų dėmesį į keletą niuansų i, tai nebūtinai reiškia, jog jie tiks jūsų situacijai, tačiau gal suteiks erdvės tolimesniems pamąstymams apie tai kaip galite prisidėti prie sūnaus gerovės ir sveikatos.
Neretas paauglys paauglystės laikotarpiu turi nesveikus mitybos įpročius. Valgo per mažai, nesveikai ar nereguliariai. Ar tai reiškia, jog jis turi sutrikimų? Tikrai ne. Tokius valgymo įpročius gali nulemti daugybė priežasčių. Viena iš tokių priežasčių tikrai gali būti noras numesti savo svorį. Šioje situacijoje galėtumėte visų pirma peržvelgti visos šeimos įpročius. Pagalvokite ar jūsų šeima valgo pusryčius, pietus ar vakarienę. Jei valgo, ar jūsų sūnus prisijungia prie jūsų valgymo ar nuolatos atsisako. Tai padėtų susidaryti realesnį situacijos vaizdą.
Kitas svarbus dalykas yra dabartinė nuotolinio mokymosi sukelta situacija. Jūsų vaikas toje pačioje erdvėje mokosi, gyvena, leidžia savo laisvą laiką. Tokiu gyvenimo ritmu gali būti sunku išlaikyti buvusį įprastą dienos režimą (pamoka-pertrauka-pamoka-pietūs-pamoka). Gali būti, jog pertrauka skirta pavalgymui yra išnaudojama kitiems poreikiams. Taip pat sumažėjęs apetitas gali būti susijęs su patiriamo streso padidėjimu.
Jei pastebite, jog pakitę mitybos įpročiai yra susiję su noru numesti svorio galite pabandyti sūnui pasiūlyti susidaryti mitybos planą, kurio laikantis galima valgyti ne tik skaniai, bet ir sveikai. Į tokį planą gali įsitraukti visa šeima.
Visus pasiūlymus pateikite kaip tiesiog pasiūlymus. Lyg tai būtų “kaip tarp kitko”. Nesiūlykite kažko per prievartą ar pykčius, tokiu būdu niekuo nepadėsite. Suteikite erdvės sūnui pačiam pagalvoti ar net pastebėti likusių šeimos narių valgymo įpročius. Vis dėlto jei pastebėsite, jog sūnui drąstiškai ir greitai krenta svoris, sutriko miegas, po valgio jis ilgam užsidaro tualete, vemia, tokiu atveju turėtumėte sunerimti ir kreiptis į profesionalius specialistus.
Jei finansinės galimybės leidžia galite nueiti gyvai pasikonsultuoti su psichologu, kuris dirba su paaugliais ir specializuojasi jų mitybos klausimais. Jei nuspręstumėte pasirinkti tokį variantą į konsultaciją pirmiau eikite viena.
Esate gera mama, linkiu jums sėkmės ir kantrybės,
Laura.