"Tu - ne vienas!" Pagalbos Linija

Dukra vagia pinigus,tai darosi nekontroliuojama ir pas mane, ir pas svetimus žmones.
Kur kreiptis? Ką daryti tokiu atveju? Kad neprieiti iki nepilnamečių kolonijos.
Pas psichologą kategoriškai nesutinka eiti.

paklausė 2021 Vas 21 Tėvai ir vaikai Jolita

1 Atsakymas

Laba diena.  Ačiū už Jūsų laišką.

Laiške kalbate apie savo dukrą, tai rodo, jog esate vaiku besirūpinanti  mama, Jums svarbi Jūsų dukra, jos ateitis, išreiškiate nerimą dėl dukros vagysčių, ir galimų iš to kylančių pasėkmių ateityje,  tačiau net neabejoju, jog ir pati susiduriate su daug įvairių nemalonių jausmų: pyktis, gėda, nusivylimas, pasidavimas, savęs nuvertinimas, labai dažnai tėvai, kurių vaikai pradeda vagiliauti ima manyti, kad yra prasti tėvai, apima bejėgiškumas, juk norima vaikus auklėti ``teisingai``, kaltė, kad kažkuriuo metu praleido svarbius dalykus, tačiau, neturėtumėte taip jaustis, nes iš laiško matyti, kad galite ir norite daug dėl savo vaiko.
Laiške nepaminėjote kokio amžiaus Jūsų dukra, tačiau iš laiško suprantama, kad dukra nepilnametė.  Įprastai, skirtingo amžiaus vaikai/paaugliai pradeda vogti dėl skirtingų priežasčių, tačiau vėlyvesnėje paauglystėje tai jau sąmoningas žalingas sprendimas. Vagystės priežastys gali būti pačios įvairiausios, tad labai svarbu be smerkimo ir kaltinimų išsiaiškinti to priežastis.  Neretai nutinka, kad vagystes paskatina bendraamžių įtaka, tokiu atveju, labai sunku pačiam vaikui išeiti iš šio rato, nes neretai visa tai lydi kitų asmenų vertimas, gąsdinimas,  tad vagystes gali lydėti baimė, nes kažkas iš aplinkos reikalauja tam tikrų sumų, o nesumokėjus - grasinama.
Svarbu išsiaiškinti kokiu tikslu, ir kam reikalingi pavogti pinigai? Kaip dukra juos realizuoja pavogus, ar juos leidžia sau, ar kažkam atiduoda? Pasikalbėkite su dukra, kokiais kitais priimtinais būdais dukra galėtų gauti ar užsidirbti šiek tiek pinigų sau. Savi pinigai leidžia jaustis šiek tiek labiau nepriklausomais.
Taip pat, tai vienas iš būdų patraukti į save aplinkinių  dėmesį. Galbūt atkreipėte dėmesį, kad vagystės prasidėjo su tam tikru reikšmingu gyvenime įvykiu? (tėvų santykių problemos, patyčios mokykloje, artimojo liga, mokymosi sunkumai, pasikeitusi mokykla, artimi santykiai, ar jų nutrūkimas ir pan). Gali būti, kad dukra šiuo metu patiria itin sunkius emocinius išgyvenimus, stresą, ir tokį elgesį naudoja streso įveikai. Kartais adrenalino keliami pojūčiai  paskatina vogti, nes tuo metu negalvojama, laikinai pamirštami kiti slegiantys rūpęsčiai, susitelkiama tik į dabarties tikslą (taip pat net jei jis ir  neigiamas).
Kartais pasitaiko, kad vagiama dėl kleptomanijos - kai atsiranda  nekontroliuojamas noras vogti. Su tuo dirba savo srities specialistai, psichologai, psichiatrai.
Savo laiške nurodote, kad dukra atsisako psichologo pagalbos, tad labai svarbu, kad dukra matytų, kad Ji Jums rūpi, kad dėl jos pergyvenate, pabandykite nesmerkiant ir nekritikuojant žingsnis po žingsnio su ją apie tai pasikalbėti, išsakykite savo jausmus, ir be priekaištų ir vertinimų išklausykite jos pozicijos, skatinkite kalbėti ir bendrauti, parodykite, kad esate tas žmogus, į kurį galima atsiremti, kuriam galima išsikalbėti ir kuris gali jai padėti kartu įveikti problemas. Neskubėkite pati ir neskubinkite savo dukros, pamėginkite į situaciją pažvelgti jos akimis, labai svarbu pelnyti pasitikėjimą, o jis, tikėtina,  neateis po vieno pokalbio ar taip greitai kaip norėtųsi.
Svarbu suprasti, jog tai nėra padėtis be išeities, net, jei dukros vagystės tęsiasi jau kurį laiką - tai nereiškia, kad nėra būdo jai padėti, tai tik reiškia, kad Jūsų dukra jau kuris laikas susiduria su sunkumais.
Jei vis dėl to, Jūsų kvietimo kalbėtis dukra neatlieptų, nesiliaukite mėginus, taip pat nesiliaukite mėginus siųlyti apsilankyti pas psichologą/ę, galbūt, Jūsų dukra jausis drąsiau, jei palydėsite ir nuvyksite kartu?  Jūsų parama - šiuo metu svarbiausias dalykas, kurį gali gauti dukra iš Jūsų. Minite, jog dukra kategoriškai nesutinka apsilankyti pas psichologą - galbūt jau yra mėginus, bet turi neigiamos patirties? O galbūt mokykloje yra psichologas į kurį galėtų kreiptis? Kartais, ypač paaugliai,  iš aplinkinių, bendraamžių, perima neigimas nuostatas į psichologus, gali būt gėda kreiptis dėl bendraamžių patyčių, galima tai aptarti, pasikalbėti apie tai, taip pat, Jūsų siųlymas ir kvietimas apsilankyti - neturėtų būti kaip bausmės išraiška (jei nesiliausi, nuvesiu pas psichologą ar pan.) taip negerai, tai turėtų būti kaip kvietimas pagalbai. Yra daug puikių specialistų ir kartais tenka pakeisti keletą, kol atrandi sau tinkamą, o galbūt Jūsų dukra norėtų apsilankyti pas jau pažįstamą psichologą, o ne nematytą naują, arba kaip tik priešingai - jeigu sutiktų pas nepažįstamą, - galima leisti išsirinkti pačiai (būna tinklapiai su psichologų nuotraukomis, aprašymais, taip padėtų vaikui jausti daugiau kontrolės priimant sprendimą, atliekant pasirinkimą).
Pamėginkite būti savo dukros drauge, t.y.neteiskite, nebauskite, bet išklausydama padėkite žodžiais įvardinti problemas ir sunkumus.
Norisi Jums  palikėti nepamiršti ir savęs,  pasilikite savyje viltį, kad viskas yra įveikiama, tik ne viskas taip greitai kaip norėtume, nesijauskite viena, aplink daug tėvų, kurie susiduria su labai įvairiomis ir sunkiomis vaikų elgesio problemomis, kurie patiria sunkumus.  

Taip pat,  galite kreiptis nemokamu numeriu 8800 900 12  (darbo dienomis   nuo 15 iki 21 val) į Tėvų linijos konsultacinę pagalbą telefonu pozityvios tėvystės klausimais  ir pasikonsultuoti su psichologu Jums svarbiais  vaikų auklėjimo klausimais.

Dukrai galite priminti, kad yra ir anoniminių pagalbos būdų - Vaikų ir paauglių linija telefonu 8-800-11111 , taip pat, galima kreiptis pagalbos internetu ar laiškais.

Linkėdama vilties, ir nenuleisti rankų, Ingrida
atsakytas 2021 Kov 1 Ingrida
×

Sek Tu-ne vienas! Facebook'e!

Palaikyk projektą!

566 klausimų
569 atsakymų
10 komentarų
173,916 vartotojų