"Tu - ne vienas!" Pagalbos Linija

Nebežinau kas manyje vyksta. Atrodo esu draugiška, stengiuosi bendrauti, juoktis žmonės mane laiko linksmu, visada besijuokiabčiu žmogumi, tačiau kai pastaruoju metu bendrauju su kitais, viduje jaučiuosi vieniša ir kupina liūdesio... Kartais norisi papasakoti žmogui kaip man liūdna ir norisi išsiverkti, tačiau bijau, jog manęs nesupras arba tiesiog, atrodo, nemoku pradėti pokalbio, kuriame galėčiau išsiverkti... pastebėjau, jog nebepasitikiu žmonėmis, nes nenoriu pasirodyti silpnas žmogus ir, galbūt, dėl šios priežasties bijau pasakoti apie negatyvius jausmus manyje. Taip pat bijau, kad žmonėm imsiu per dažnai skųstis savo blogomis emocijomis ir šie pagalvos, jog manipuliuoju jais norėdama dėmesio ir nuo manęs atsitrauks... aš nuoširdžiai nebežinau ką daryti, kaip su savimi elgtis, nes pavargau slėpti savo emocijas. Kartais pagalvoju apie savižudybę, tačiau žinau, jog neišdrįsiu, nes vis tik noriu gyventi, kad ir kaip sunku bebūtų... man 21 metai.

paklausė 2020 Grd 7 Bendraamžiai/santykiai darbe Vika

1 Atsakymas

Sveiki, skaitant jūsų laiškelį išryškėja vienas esminis dalykas - noras būti išklausytai, išgirstai ir suprastai. Noras atsiverti. Tačiau noras prieštarauja elgesiui, nes minite, kad „stengiuosi bendrauti“, bet „viduje jaučiuosi vieniša“, „noriu papasakoti kai man liūdna ir norisi išsiverkti, tačiau bijau, kad manęs nesupras“. Šioje vietoje iškyla klausimas, ar jau bandėte su kuo nors kalbėtis ir tas pokalbis neatitiko jūsų lūkesčių, ar bandote užbėgti įvykiams už akių atkreipdama dėmesį tik į scenarijų su neigiamomis pasekmėmis?

Norite save apsaugoti ir su tuo yra viskas gerai, tačiau ir pati pastebėjote, kad kažko trūksta, nes nesijaučiate gerai. Pamėginkite pagalvoti, kas turėtų bent truputį pasikeisti, kad jaustumėtės bent truputį geriau? Svarbu, kad atsakymas būtų realistiškas ir įgyvendinamas.

Jeigu dar nebandėte, kviečiu parašyti popieriaus ar „wordiniame“ lape, kas jus taip liūdina. Išliekite visas srautines mintis ir jausmus, galite nė nekoreguoti teksto, tebūnie pirmas rašymas būna „žalias“, emocinis. Kitą kartą pabandykite atlikti tą pačią užduotį jau konstruktyviau dėliodama mintis, kad iš teksto būtų galima suprasti: ką jaučiate, kiek laiko taip jaučiatės, kas buvo pirmas ir kiti pagrindiniai įvykiai tuo metu, kada pagerėja, kada pablogėja, ką jau bandėte, kaip norėtumėte jaustis, nuo ko galima pradėti keisti situaciją.

Svarbu tai, kad mums visiems reikia emocinio palaikymo rato. Neretai tokio rato dalis yra artimieji, draugai. Įsivardinkite, kas įeina į jūsų emocinio palaikymo ratą. Po to pagalvokite, galbūt galėtumėte pasikalbėti ir atsiverti bent vienam iš šių žmonių. Jeigu sunku kalbėti, galbūt tokio pokalbio pradžia galėtų būti jūsų mintys išdėstytos lape, kurias tas žmogus galėtų perskaityti? Klausimai kiltų savaime, o iš to atsirastų ir diskusija.

Noriu priminti, kad visuomet galite pagalbos kreiptis į psichologą ar į jaunimo linijos savanorius ir tokiam pokalbiui nė nebūtina susitikti akis į akį. Iš laiškelio matyti, kad norite jaustis geriau, ir kad visai nedaug trūksta iki žengiant pirmą žingsnį permainų link. Tad spauskime žalią šviesą pokyčiams.

Kantrybės ir stiprybės,

Odeta

atsakytas 2020 Grd 15 Odeta
×

Sek Tu-ne vienas! Facebook'e!

Palaikyk projektą!

443 klausimų
444 atsakymų
9 komentarų
108,065 vartotojų