Žodis, kurio nenorime minėti

Potrauminis stresas ir streso sutrikimas Potrauminis stresas ir streso sutrikimas

Šiuo metu nepaprastai daug dėmesio skiriama psichologinėms traumoms ir jų padariniams. Stengiamasi išskirti ir pateikti trauminių įvykių pavyzdžius, simptomatiką, geriau supažindinti su procesu, kuris tuo metu vyksta smegenyse. Priklausomai nuo patirtos psichologinės traumos stiprumo ir pobūdžio, priklauso ir koks gydymas bus taikomas. Šiame straipsnyje daugiau dėmesio skirsime susipažinimui su trauma ir potrauminio streso sutrikimu.

Trauma ir trauminiai įvykiai

Pradėkime nuo pačios sąvokos apibrėžimo. Psichologinė trauma dažniausiai siejasi su įvykiais, kurių metu išgyvenamas stiprus stresas, įtampa, kyla didelis baimės, žemas situacijos kontrolės jausmas. Svarbu paminėti tai, kad kas vienam žmogui gali sukelti trauminę patirtį, kitam gali būti eilinė gyvenimiška patirtis. Vis dėlto, manoma, kad kiekvienas asmuo per savo gyvenimą patiria bent vieną traumuojantį įvykį.

Traumine patirtimi gali būti laikomi tokie įvykiai:

  • Artimojo mirtis;
  • Patekimas į avariją arba jos stebėjimas;
  • Buvimas pataisos namuose/kalėjime;
  • Patirta arba matyta prievarta;
  • Patirtas arba matytas smurtas;
  • Psichologinis engimas, patyčios;
  • Dalyvavimas kare, kariniuose perversmuose;
  • Susidūrimas su karine, stichine ar biologine nelaime.

Nutinka taip, kad traumuojantis įvykis įsirėžia į atmintį sukeldamas tam tikras emocijas. Ši informacija išlieka žmoguje ir remiantis ja gali keistis žmogaus elgesys, mąstymas, nuotaika, netgi imunitetas. Pavyzdžiui, Aldona, vienos kelionės iš Kauno į Vilnių metu, pakliuvo į eismo įvykį, kurio metu į jos vairuojamo automobilio šoną atsitrenkė kita transporto priemonė. Įvykio eigoje Aldona nenukentėjo, tačiau automobilis tapo nevaldomas ir ji atsitrenkė į apsauginį atitvarą. Kadangi veiksmas vyko tokioje autostrados vietoje, kurioje greta nebuvo jokių objektų su žmonėmis, ji negalėjo kreiptis pagalbos (telefono su savimi taip pat neturėjo). Vieno automobilio vairuotojas sustojo ir padėjo Aldonai (priešingai nei vairuotojas, kuris ją kliudė ir pasišalino iš įvykio vietos) ir viskas kurį laiką buvo gerai, kol Aldonai vėl neprireikė vairuoti.  Kurį laiką sėdant už vairo, ją išpildavo šaltas prakaitas, vaizdas imdavo dvejintis, padažnėdavo širdies plakimas ir kvėpavimas. Aldonai prasidėdavo panikos priepuoliai.

Čia svarbu tai, kad trauminė patirtis yra ribota laike (turi pradžią ir pabaigą), tačiau, jeigu žmogus užstringa ties traumavusiu įvykių, iš naujo ir iš naujo išgyvena trauminį įvykį galvoje, galima pradėti svarstyti apie besiformuojantį potrauminį streso sutrikimą.

Potrauminio streso sutrikimas

Stresas yra neišvengiamas, su juo susiduriame kiekvieną dieną. Stresas ne retai mus motyvuoja, skatina ir išjudina, tačiau per didelis ar per ilgai trunkantis stresas gali kauptis ir neigiamai veikti organizmo funkcionavimą, nuotaiką ar net elgesį. Šiame kontekste, trauminė patirtis taip pat gali stipriai sietis su išgyvenamu stresu. Čia atsiranda sąvoka „potrauminis streso sutrikimas“.

Remiantis TLK-10 (lygų klasifikavimo sistema), potrauminio streso sutrikimui (PTSS) būdinga vėliau pasirodžiusi arba per ilgai trunkanti reakcija į stresinį įvykį. Laikomasi, kad PTSS gali pasireikšti praėjus ne daugiau kaip 6 mėnesiams po traumuojančio įvykio ir trunka ne mažiau kaip mėnesį. Dažniausiai PTSS pasireiškia jau pasibaigus stresinei situacijai ar įvykiui. Tai gali būti susiję ir su organizmo mobilizacijos pabaiga. Neretai esant sunkumams, didesniam darbo krūviui ar stresinei situacijai, žmogaus organizmas geba mobilizuotis ir išgyventi susidariusį sudėtingą laikotarpį. Tačiau šiam pasibaigus, organizmas nutraukia mobilizavimąsi ir tuomet galima jausti šio suaktyvinto proceso padarinius: padidėjusį nuovargį, padidėjusį/sumažėjusį apetitą, miego sutrikimus, nusilpusį imunitetą.

Grįžtant prie potrauminio streso sutrikimo, šiam būdingas pasikartojančio stresinio įvykio išgyvenimas sapnuose ar prisiminimuose. Kartu pasireiškia organizmo fiziologinės reakcijos (padažnėjęs kvėpavimas, širdies plakimas, prakaitavimas), socialumo pokyčiai (nuotaikos pokyčiai arba padidėjęs apatiškumas, jausmas tarsi nebepritampi, padidėjęs jautrumas, lengviau supykstama, dėmesingumo problemos, pavojingas elgesys, padidėjęs alkoholio vartojimas, gali atsirasti minčių apie savižudybę arba savižalojimasis), situacijų, kurios primena stresinį įvykį, vengimas (stengiamasi negalvoti apie įvykį, vengia vietų, vaizdų, garsų ar frazių, kurios primena įvykį, neatsimena tam tikrų traumuojančio įvykio detalių). Manoma, kad patyrusiems seksualinę prievartą dvigubai dažniau pasireiškia PTSS simptomatika.

Šiuo metu vyksta diskusijos ir svarstoma apie lėtinio potrauminio streso sutrikimo registravimą. Toks sutrikimas apimtų ilgesnį laikotarpį po traumuojančio įvykio (t.y. daugiau nei 6 mėnesių laikotarpį). Kai kuriais atvejais svarstoma ir apie vaikystėje patirtas traumines patirtis, kurios vis dar turi įtakos ir neigiamai veikia suaugusiojo gyvenimą.

Kaip sau padėti?

Išgyvenant didelį stresą, svarbu ieškoti pagalbos, kad sutrikimas neprogresuotų. Šioje vietoje svarbu neužsisklęsti ir neužsidaryti savyje, o kreiptis į specialistus (psichiatrą, psichologą) ir priimti artimųjų, draugų emocinę pagalbą. Saugumą teikiančių žmonių rato buvimas veikia kaip saugiklis, kuris padeda išbūti sunkiu laikotarpiu ir gali padėti susilpninti PTSS simptomatiką. Savo pykčio, baimės, ašarų, įtampos ar kitų simptomų neigimas nėra pagalbos sau aktas. Šių požymių priėmimas ir supratimas yra du žingsniai į priekį.

Potrauminis streso sutrikimas neretai pasireiškia padidėjusia raumenų įtampa, raumenų spazmais, migrena, todėl svarbu mokytis atsipalaiduoti. Rekomenduotina progresyvi raumenų relaksacija, meditacija, tempimo pratimai. Pačioje pradžioje, įtampos mažinimui tinka masažas. Tačiau greta turėtų būti praktikuojami ir kiti atsipalaidavimo pratimai, ypač turint omenyje, kad relaksacija yra procesas ir norint pasiekti atsipalaidavimo būsena, tam reikia skirti laiko.

Kitas gydymo metodas tai akių judesių desensibilizacija (nujautrinimas) ir perprogramavimo taikymas, kurio metu, naudojant tam tikrus akių judesius siekiama smegenims padėti apdoroti stresą keliančius prisiminimus, juos įprasminti ir „nujautrinti“. Lietuvoje kiekvienais metais yra ruošiami specialistai, kurie gali taikyti ir dirbti naudojantis šia metodika.

Rekomenduojama lankytis ir grupinėje terapijoje, kurioje būtų galima susitikti su kitais žmonėmis, turinčiais panašią patirtį. Tokioje grupėje lengviau atsiverti ir pasidalinti savo jausmais, išgyvenimais, kurių, atrodo, kiti, toje situacijoje nedalyvavę žmonės, negali suprasti.

Diagnozavus PTSS, dažniausiai skiriami vaistai – antidepresantai. Jų tikslas – palengvinti pažemintą nuotaiką, sumažinti padidėjusį jautrumą aplinkos stimulams.

Apibendrinus, susitikimas su trauma, traumine patirtimi nėra toks jau retas dalykas. Su traumuojančiu įvykiu galima susidurti ir netiesiogiai, kartais tampant tokios situacijos liudininku ar tai išgyvenusio asmens istorijos klausytoju. Todėl žodis „Trauma“ neturėtų likti tokiu, nuo kurio norėtųsi slėptis. Čia taip pat labai svarbu sau nepriskirti aukos vaidmens: geriau save laikyti asmeniu, kuris tuo ir yra stiprus, nes išgyveno trauminį įvykį. Tai, kaip įprasminame savo patirtį, turi daug įtakos tolimesniame mūsų gyvenime.

 

Literatūros šaltiniai:

  1. TLK-10 vadovas. Nuoroda: http://ebook.vlk.lt/e.vadovas/index.jsp
  2. R. Užkuraitytė. Potrauminio Streso sutrikimas. Nuoroda: https://www.pasveik.lt/lt/ligos-ir-sindromai/potrauminio-streso-sutrikimas/69167/
  3. Bessel van der Kolk. Kūnas Mena Viską. Kaip išgydyti Kūno, proto ir sielos traumas. Vilnius, 2020.

Susiję įrašai (pagal žymę)