Vaikai ir tėvai: konfliktai paauglystėje bei kaip juos spręsti?

Vaikai ir tėvai: konfliktai paauglystėje bei kaip juos spręsti? Vaikai ir tėvai: konfliktai paauglystėje bei kaip juos spręsti?

Kas yra paauglystė?

 Pirmiausia, kas yra paauglystė? Pagal daugelį autorių, paauglystė – pereinamasis gyvenimo tarpsnis tarp vaikystės ir suaugusiųjų amžiaus. Paauglystė trunka nuo fizinio lytinio brendimo pradžios iki tol, kol pasiekiama savarankiško suaugusio žmogaus socialinė padėtis. Svarbu paminėti, kad paauglystės amžiaus ribos įvairių autorių būna ne vienodos, įprastai mokslininkai išskiria skirtingą laikotarpį mergaitėms (10 –18 m.) ir berniukams (11 –19 m.).

 Kodėl kyla konfliktai?

Paauglystė yra vadinamasis „maištavimo“ laikotarpis, kuomet paaugliai ieško savęs. Pagal E. Eriksono psichosocialinės raidos stadijas, paauglystėje susiduriama su siekiu save atrasti, pritapti, pažinti – formuojasi identitetas. Dažna situacija būna tuomet, kai paauglys prisiima tėvų primestus reikalavimus ir vaidmenis, neišpildytas tėvų svajones ir nežino, kaip atrasi save. Pavyzdžiui, situacija, kuomet vaikas verčiamas lankyti visus būrelius, kurių nori tėvai. Žinoma, vaiko užimtumas yra visapusiškai naudingas dalykas, tačiau, kuomet vaikas yra „apkraunamas“ įvairiomis veiklomis, kurios ilgainiui jam pasidaro neįdomios ir nuo jų pervargstama, tuomet sunku atrasti savo identitetą iš visos tos gausybės būrelių. Dažnai paaugliai atlieka jiems primestus vaidmenis, kurių iš jų tikisi tėvai ir visuomenė, todėl elgiasi priešingai negu yra reikalaujama ir dėl to paauglystėje maištauja, norėdami parodyti, kad kontroliuoja situaciją.

Eriksonas apskritai teigė, kad identiteto formavimasis yra pagrindinė su raida susijusi užduotis paauglystėje ir jei paauglys sėkmingai formuoja identiškumą, tai nuo to gali priklausyti ar ateityje patirs psichikos sveikatos ir sėkmingo funkcionavimo socialinėje aplinkoje sunkumų. Identitetas – tai esminis asmenybės struktūrą organizuojantis vienetas, kuris formuojasi paauglystės laikotarpiu ir užtikrina asmenybės tęstinumo, vientisumo ir unikalumo pajautimą, sąveikaujant su kitais žmonėmis, taip pat leidžia asmeniui išlaikyti savo individualumą bendraujant su kitais žmonėmis.

 Nuo pat mažumės pirmiausia vaikas įgyja patyrimą apie pasaulį ir santykius iš šeimos. Identiteto formavimasis vyksta vaikui priimant grįžtamąjį ryšį iš jo socialinės aplinkos ir jį interpretuojant, integruojant į savo mąstymą, patyrimo vertinimą. Stiprus paauglio suformuotas identiteto jausmas siejasi su turimais geresniais santykiais su tėvais. Kitaip tariant, kuo geresni palaikomi paauglio santykiai su tėvais, tuo lengviau paauglys išgyvena identiteto krizę ir lengviau užmezga tarpusavio santykius su kitais žmonėmis. Apskritai paaugliai, kurie turi galimybių išsiugdyti asmeninio identiteto jausmą, dažnai į suaugusiojo amžių pereina tolygiau ir be didesnių sunkumų socialinėje aplinkoje.

 Kodėl svarbu geri santykiai su paaugliais?

 Teigiamų tėvų ir paauglių santykių kūrimas ir palaikymas turi pasekmes vėlesnėje paauglio raidoje. Nors paaugliai siekia autonomijos ir nepriklausomybės, tėvų parama ir padrąsinimas jiems vis dar yra reikalingi. Prasti santykiai su tėvais trukdo paaugliui pasiekti optimalią psichinės gerovės būseną, o prastesnė psichikos sveikata, savo ruožtu, mažina paauglio pasitenkinimą gyvenimu. Tyrimai rodo, kad kuo prastesni paauglių santykiai su tėvais, tuo sunkiau paaugliui prisitaikyti ir funkcionuoti socialinėje aplinkoje, dėl to mažėja paauglio galimybes įgyti konstruktyvių konfliktų sprendimo ir efektyvaus bendravimo įgūdžių, sunku suvokti save kaip vertingą šeimos narį.

Geri santykiai su tėvais paauglystėje paremti meile, pagarba ir pasitikėjimu. Teigiami tėvų ir vaiko santykiai yra susiję su aukštesniu paauglių savigarbos lygiu, geresne emocine ir psichologine savijauta, geresne bendra sveikatos būkle, geresniais socialiniais įgūdžiais su bendraamžiais, geresniais mokymosi pasiekimais, savarankiškumu, optimistiškesniu požiūriu į ateitį, mažesniu depresiškumu bei mažesniu rizikingo elgesio išreikštumu: nesaugūs ar ankstyvi lytiniai santykiai, alkoholio ir kitų narkotikų vartojimas.

 Tėvų auklėjimo stilius

 Tyrimai rodo, kad nuo tėvų auklėjimo stiliaus, santykio su paaugliais labai priklauso, kaip sėkmingai paauglys išspręs savo identiteto krizes. Žemiau nurodyti tėvų auklėjimo stiliai:

  • Autokratinis stilius. Paauglys priklausomas nuo tėvų, bijo jų ar kitų jam valdžią turinčių žmonių, elgiasi įžūliai, jaudinasi dėl menkiausios priežasties. Už blogą elgesį vaikai griežtai baudžiami, tėvų žodis vaikams neginčytinas. Tėvai bijo parodyti vaikams švelnumą, nesuteikia socialinės paramos;
  • Autoritetinis stilius. Adaptyvus tėvų elgesys su vaiku, skatinantis paauglio atsakomybės jausmą, savarankiškumą, teigiamą savęs vertinimą, savikontrolę. Tėvai nustato tam tikras elgesio taisykles ir normas, jie linkę išklausyti ir atsižvelgti į vaiko prašymus, vadovaujasi bendradarbiavimo principu santykiuose;
  • Liberalus stilius. Paaugliai auklėjami laisvai, šeimoje vyrauja anarchija, būdingi viską leidžiantys santykiai, ignoruojamos normos ir taisyklės, paaugliai nepasižymi savikontrole, gali įgyti nevisavertiškumo jausmą.

 Autoritetingų tėvų vaikai laisvai išsako savo nuomonę apie jam svarbius dalykus ir netgi gali priimti sprendimus, tačiau jiems turi būti gautas tėvų leidimas. Tokie vaikai paauglystėje yra savarankiškesni, pasitikintys savimi, geriau save vertina. Tėvų įtaka paaugliams tuo stipresnė, kuo geresni tarpusavio santykiai, kuo daugiau jų bendravimas grindžiamas atvirumu, abipuse meile ir pasitikėjimu.

 Rekomendacijos, padedančios išspręsti konfliktus su paaugliais:

Atsisakykite pamokslų ir moralų - būkite atrama ir palaikymo šaltinis

„Labai noriu Tave suprasti, tik nemoku, nežinau kaip, padėk man“

  • Pirmiausia, atsisakykite pamokslų ir moralų. Leiskite paaugliui išsikalbėti, bandykite suprasti jį, nekritikuoti, bendrauti, kaip su lygiu, priimant jo mintis. Pavyzdžiui, kai paauglys kreipiasi į tėvus, sakydamas, kad susipyko su drauge, nereikia atkirsti: „Bus tų draugių, nieko čia baisaus“, todėl, kad paaugliui tą akimirką yra skaudu ir jis nori apie tai pasikalbėti, jausti užuojautą ir pritarimą iš savo tėvų. Tokiu atveju reikia išklausyti paauglį: paklausti, kaip jis jaučiasi, kas atsitiko, kaip galite jam padėti;
  • paauglys tikisi Jūsų supratimo ir palaikymo, kai ieško savo tapatumo ir vietos pasaulyje – palaikykite jį tuose ieškojimuose ir tuomet jis galės jaustis labiau suprastas bei priimtas, lengviau išgyvens savo tapatumo krizę. Dažnai kartais naudinga tiesiog pasišnekučiuoti, įsiklausyti, kas paaugliui iš ties tuo metu atrodo svarbu, kas neramina ir ko norisi. Paauglius domina diskusijos, tačiau tokios, kuriose jie jaučiasi suprasti ir nekritikuojami, tad čia svarbu išlikti supratingu ir nesistengti, jog tėvų žodis išliktų paskutinis ir teisingiausias. Paaugliui svarbu atrasti save: jis tikisi jūsų supratimo ir palaikymo, kai ieško savo tapatumo ir vietos pasaulyje. Todėl jam svarbu išbandyti daug naujų dalykų, padaryti daug klaidų, kovoti dėl teisybės, atrasti savo tiesas. Palaikykite jį tuose ieškojimuose ir tuomet jis gali jaustis labiau suprastas bei priimtas. 
  • norint paprašyti atlikti namų pareigas, pavyzdžiui, susitvarkyti kambarį, svarbu ieškoti kompromisų ir susitarimų, bet ne įsakinėti, kas gali sukelti paauglio pasipriešinimą ir konfliktą, bloginant tarpusavio santykius.

 Nuslopinkite mūšį - siekite paliaubų

 „Pabandykime šiuo metu nusiraminti, o toliau kartu apgalvosime ką galime padaryti“

  • Kilus konfliktinėms situacijoms reaguokite ramiai į paauglių jausmų audras ir neatsakykite jiems priešiškumu, ignoravimu ar puolimu. Leiskite išlieti visas emocijas. Prisiminkite, kokie svarbūs pokyčiai vyksta paauglio organizme, nebarkite jo, bet ir negailėkite. Rodykite ramybę ir išmintį;
  • savo pavyzdžiu mokykite jį juo būti, taip tapsite jam autoritetu. Išlaukite momento, kai vaikas nurims ir padarys pauzę ir pereikite prie sprendimų;
  • ramiai paklauskite, kokį sprendimą mato paauglys, kaip suvokia situaciją. Švelniai išsakykite savo požiūrį. Diskutuokite apie galimas sprendimo būdų alternatyvas kartu.

 Išlaikykite kontrolę - bet visiškai nekontroliuokite

  „Susitarkime laikytis taisyklių“

  • Geriausias būdas palaikyti kontrolę - kalbėtis su paaugliu, išaiškinti savo elgesio priežastis, taisyklių laikymosi būtinybę, ribas, susitarimus;
  • svarbu akcentuoti paaugliui, kad jis yra atsakingas už savo sprendimus ir naudinga juos apgalvoti prieš ko nors imantis, tad tėvai turėtų būti padedantys paaugliui apsvarstyti įvairias alternatyvas;
  • „Nesibraukite“ į paauglio privatumą – jį reikia gerbti. Atsiradus elgesio pokyčiams, visada pirmiausia reikia kalbėtis su paaugliu, bandyti išsiaiškinti priežastis ir skatinti atvirumą. Privatumą galima pažeisti tikrinant vaiko socialinių tinklų paskyras, susirašinėjimus telefonu – perteklinės psichologinės kontrolės naudojimas. Tokiu atveju, mažiname paauglio savivertės jausmą.

 Neapleiskite paauglio jam sunkiu paauglystės metu - dalyvaukite jo gyvenime

   „Bendraukime ir leiskime dažniau laiką kartu“

  • Šeimos tradicijos, taisyklių laikymasis, laisvalaikio leidimas kartu gerina santykius su paaugliais;
  • tėvų užduotis – ieškoti kontaktų su savo vaikais, nepaisant kylančių konfliktų;
  • tėvai privalo išmokyti vaikus būti atsakingais suaugusiais žmonėmis, elgtis teisingai, tad natūralu, kad konfliktai neišvengiami;
  • kaip ir vaikystėje, paaugliams svarbu, kad tėvai dalyvautų jų gyvenime. Tik paauglystėje, norint išlaikyti artimą ryšį su vaiku, tėvams tenka praplėsti buvusias ribas iki tol bei stengtis suprasti paauglio mintis, norus ir požiūrį.