Evelina Stepšytė

Paleisti tam, kad sugebėtume kurti. Kaip galime statyti ant to, kas jau pastatyta?

 

Gyvenime norime daug įvairiausių dalykų, turime skirtingų svajonių, siekiame laimės, meilės ir džiaugsmo, tačiau vis susiduriame su nematoma siena, su kažkokiais trukdžiais, neleidžiančiais išlaisvėti ir pajusti tuos tyrus jausmus savy. Taip pamažu vis kyla įtampa, mums nepavyksta, nors ir bandome kaskart vėl iš naujo, tačiau atrodo, kad kovotume su vėjo malūnais, nes kiek stengiamės, kiek svajojame, galvojame, kalbame ir darome –  atrodo, vis kažko negana, vis ta laimė žengia priešais mus, vis tas džiaugsmas keliais ėjimais toliau mūsų. Atrodo, belieka tik rankas nuleisti…