Sveiki. Ačiū už pasitikėjimą mumis ir pasidalinimą savo išgyvenimais. Kaip suprantu esate pasimetusi, nes gyvendama su tėvais jaučiate psichologinį ir emocinį stresą, o gyvendama atskirai jaučiate liūdesį ir ima pyktis. Jei teisingai supratau tai nei vienas, nei kitas gyvenimas Jums nėra priimtinas, todėl ir kreipėtės į mus.
Situacija kebli, o Jūsų laiškas gana trumpas. Tam, kad būtų galima patarti trūksta atsakymų į klausimus: kiek laiko tėvas Jūsų geria ir kaip dažnai Jus veja iš namų? Ką tuomet darote Jūs? Ką daro Jūsų mama? Kada buvote išėjusi gyventi atskirai? Dėl ko gyvenant Jums būna liūdna? Kas sukėlė Jūsų pyktį? Kaip nusprendėte vėl grįžti gyventi namo? Ar iki šiol ieškojote pagalbos?
Nežinant atsakymų į šiuos klausimus labai sunku ką nors patarti.
Savo laiške minite, kad nei tėvas, nei mama esamos situacijos keisti nenori. Tad visi pokyčiai galimi tik su Jumis, nes kad ir kiek mes norėtume kitų nepakeisime.
Tam, kad būtų paprasčiau susigautyti kylančiuose išgyvenimuose siūlau pagalvoti apie apsilankymą pas psichologą. Gyvo pokalbio metu jis sužinotų daugiau informacijos iš Jūsų ir kartu galėtumėt pasirinkti Jums labiausiai tinkančią išeitį iš susidariusios situacijos. Kita galimybė yra paieškoti savo mieste veikiančios suaugusių alkoholikų vaikų grupės ir pradėti ją lankyti. Ir taip dalinantis savo patyrimais su kitais panašius išgyvenimus patyrusiais asmenimis ieškoti išeities iš susidariusios situacijos. Čia rasite daugiau informacijos apie šias grupes skirtinguose miestuose ir net internete vykstančius susirinkimus
Stiprybės Jums
Rasa