Sveiki Jolita. Ačiū, kad pasitikėjote mumis ir pasidalinote savo išgyvenimais. Situacija kaip suprantu yra įtempta ir sudėtinga. Deja, Jūsų laiškas labai trumpas ir su mažai informacijos, todėl galiu pateikti tik bendrus siūlymus ką būtų galima daryti, o Jums jau reiks atsirinkti ką jau bandėte, bet nepadėjo, o ką dar galite pabandyti.
Taigi visų pirma siūlau pasikalbėti su sūnumi ir išsiaiškinti jo jausmus ir norus. Natūralu, kad sumuštas vaikinas jaučiasi pažemintas, piktas ir nori atgauti pasitikėjimą savimi. Labai svarbu, kad pokalbio metu leistumėte sūnui pasakyti viską kas tik sukasi jo galvoje nevertindama ar pasakyta mintis yra "gera" ar "bloga" bei parodytumėte, kad Jums rūpi sūnaus išgyvenimai ir kad jis nėra vienas. Kai sūnus išsakys viską ką galvoja aptarkite kaip jis galėtų "atkeršyti" savo skriaudėjams. Tai yra kokie galimi veiksmai ir kokios to pasakėkmės. Pvz. Galima sumušti tuos vaikinus (apie ką sūnus greičiausiai galvoja). Ir kas seka po to? Vaikinai gali parašyti skundą policijai... Gali nepavykti sumušti skriaudėjų.. Jei sūnus naudos smurtą konfliktas gali ir ne pasibaigti ir t.t. Galima pasiūlyti apie įvykį pranešti policijai, mokyklai(jei žinoma kur mokosi skriaudėjai), pakalbėti su tų vaikinų tėvais ir pan. Jeigu Jums toks pokalbis su sūnumi nepavyks galite pabandyti paprašyti su juo pasikalbėti kito žmogaus, kurio nuomonė yra svarbi Jūsų sūnui (tėtis, senelis, dėdė, teta, kaimynas, pusbrolis ir t. t.).
Jeigu ir tai ne pagelbės, siūlyčiau pagalvoti apie apsilankymą pas psichologą, kad specialisto padedamas sūnus susidorotų su kylančiu pykčiu.
Stiprybės Jums
Rasa