Sveiki atvykę į Pagalbos Liniją! Mūsų specialistai visada pasiruošę atsakyti į Jūsų klausimus!
×

Sek Tu-ne vienas! Facebook'e!

Palaikyk projektą!

Kaip susigyventi su senėjimo baime?

Sveiki,

Jaunas, gražus, sveikas - lyg kokia sėkmę užtikrinanti savybių trijulė, kuri tėra laikina, bet atrodo, kad jos vis siekiame ir bandome nepaleisti. Ką daryti su jausmais, kai nenorima, arba net bijoma pasenti? Su senatve siejamos ne tik ligos, bet ir izoliacija, vienatvė...
paklausė Spl 9 Depresija Deimantė

1 Atsakymas

Miela Deimante,

Labai ačiū, kad parašei. Savo laiške tu pasakoji apie senėjimo baimę ir nerimą dėl su amžiumi dažnai atsirandančių sveikatos problemų, galimos vienatvės ir izoliacijos.

Norėčiau pradėti nuo to, kad kiekvienas žmogaus laikotarpis yra savaip sudėtingas, iškeliantis vis naujų iššūkių, kuriems mes dar nepasiruošę. Senatvė, priklausomai nuo žmogaus ir aplinkybių, gali būti tokia pat sudėtinga, arba, priešingai, nuostabi, kaip ir kai kuriems yra paauglystė.

Tu labai gražiai pasirinkai trijulės pavadinimą apibūdinti jaunystę, grožį ir sveikatą. Deja, šiais laikais tai pavirto kone ‚šventąja trijule‘, kuri savaime tapo siekiamybe ar net vertybe, garantuojančia nuostabų gyvenimą. Taip mes pradedame sau kelti neįmanomus reikalavimus – nuolat būti gražiems, sėkmingiems ir gyvybingiems. Tai patampa tarsi vieninteliais svarbiais dalykais apibūdinant žmogų, kai tuo tarpu asmenybė tarsi nubraukiama kaip nereikalinga.

Tad problema yra ne pati senatvė, o mūsų požiūris į ją. Jeigu mes tikėsime, kad jaunystė yra vertybė, tai senėjimas išties kels baimę ir mes bandysime jį sustabdyti įvairiausiais būdais. Tačiau jeigu priimsime save kaip asmenybę, senatvė bus tik gyvenimo tarpsnio pavadinimas, o ne nuosprendis.

Kitas dalykas - mūsų senatvės samprata keičiasi kasdien su mūsų pačių amžiumi, kol galų gale suvokiama, kad ta baisioji senatvė, kurios mes taip bijojome, nėra tokia, kokią mes ją įsivaizdavome prieš penkis ar dvidešimt metų. Tad nerimas dėl senatvės visada bus šiek tiek labiau išpūstas,  jeigu žvelgsime į vyresnį amžių iš jauno žmogaus perspektyvos.

Kaip apsiprasti su senatvės artėjimu ir jos nebijoti? Išskirčiau keletą aspektų:

  1. Visų pirma, nors ir žinome daug nelaimingų, apleistų pagyvenusių žmonių, tai nereiškia, kad mes to negalime iš dalies pakeisti. Geriausia pradėti rodyti pavyzdį dar šiandien skiriant nors dalelę savo laiko pagyvenusiam žmogui. Tai kiekvienam suteiktų neįkainojamos patirties ir įžvalgos ne tik į seną žmogų, bet ir į save.
  2. Būtina prisiminti, kad senatvė nėra vien minusai, kaip ir kiekvienas laikotarpis ji turi ir savo pliusų. Juk tai reiškia savotišką laisvę – nebereikia dirbti, gali savo laiką dėlioti kaip tik tu nori, gali tiesiog atsipalaiduoti ir veikti ką nori ir kaip nori.
  3. Visgi geriausia priemonė užsitikrinti tave tenkinančią senatvę yra investuoti į savęs tobulinimą ir gyventi pilnavertiškai dabar (bandyti naujus dalykus, keliauti, svajoti, kurti ir taip praturtinti save kaip žmogų).  Senatvė negailestingai nuplėšia paviršutinybes, tad jeigu žmogus gyvenime pasikliaus tik grožiu ir jaunyste, senatvėje jis gali pasijausti dvasiškai nuogas ir vienišas.

Tad, nors kartais senatvė gali reikšti nusilpusią sveikatą, tačiau, ligas įveikti padeda vidinė stiprybė, o vienatvė ir izoliacija nėra automatiški senatvės palydovai – šie didžiąja dalimi priklauso nuo mūsų. Mano patarimas – pradėk besąlygiškai mylėti save ir mėgautis gyvenimu dar šiandien, ir metų bėgimas nebebus toks bauginantis. Pati teisingai pastebėjai, kad viskas yra laikina, todėl gyvenimą reikia gyventi DABAR.

Nuoširdžiai,

Vilda 

atsakytas Spl 10 Vilda
...