Dažnai girdime istorijas, apie prievartą ir smurtą prieš moteris, bet niekad nematome savęs tų aukų vietose. Baikit, nemanau, man taip nebus. Šiemet teko susipažinti su vaikinu ir mes su juo susidraugavome, kaip draugai, bendraudavom, rūkydavom cigaretes, ir vieną sykį, nežinau, kas mane patraukė už liežuvio ir aš jam pasisakiau, kad esu ,,nekalta", o jis ramiai į tai sureagavo, ir kalbėjomės toliau, apie svajones, apie viltis. Gyvenimas ėjo toliau savo eiga, bet vieną kartą, vėlesnį vakarą, prieš leidžiantis saulei,ėjau į biblioteką ir tas vaikinas pašaukė mane vardu, sutrikau, bet nuėjau link jo, jis buvo šiektiek apsvaigęs, bet aš jo nebijojau, todėl dar šį bei tą kalbėjomės, kol galiausiai jis priejo prie veiksmų, ėmė mane bučiuoti, glostyti. Aš į jį žiūrėjau lyg apkerėtas paukštelis ir galiausiai jis ėmė ir ištraukė tą kozirį.,, Ar nori pirmo karto?" Jei pabėgsi, to nebus. Ir galiausiai aš pasidaviau jo kalboms ir bučiniai tam įtakos turėjo. Ir leidausi jo nuvedama į vienvietį vyrų viešosios bibliotekos tualetą. Kas vyko ten aš norėčiau nutylėti. Kas vyko po to, ir kas dar vyksta, akivaizdu tai nepakeliama, aš save graužiau, aš pykau ant savęs, kam aš taip pasitikėjau, bet tas vaikinas kitą dieną labai atsiprašinėjo manęs, guodė mane, kurį laiką slėpiau mėlynes ant savo kūno, aš labai bijojau apie tai papasakoti kažkam realiai, perpasakojau draugei tai ji man padėjo, bet nors jau praėjo menuo su trupučiu, aš vis dar neatsigaunu po to kas nutiko, bet laikas išgydys ir tikiuos.
Kaip galėčiau sau padėti?