Labas rytas. Užjaučiu dėl netekties. Galiu tik įsivaizduoti kaip sunku netekti artimo su kuriuo siejai savo ateitį ir visi kartu turėti planai žlugo.
Nepaisant to laikaisi šauniai,nes kaip rašai laiške labai bloga nuotaika užeina kartais ir blogos mintys lenda tik vakare.
Savo laiške klausei ar tai praeis,nes pati to tikėjaisi,bet per 7 mėnesius nepraėjo. Aš tikiu,kad bloga nuotaika ir blogos mintys praeis arba suretės iki minimumo. Viskas drastiškai nepasikeis ir nebus taip,kad vieną dieną pabusi kaip niekur nieko,nes to kas buvo tiesiog neišbrauksi. Tik reikia išgedėti ir susitaikyti su netektimi bei susikurti naują gyvenimo viziją.... Visa tai tikriausiai ir pati žinojai arba iš aplinkinių girdėjai. Kaip tai lengviau padaryti patarti negaliu,nes savo laiške pateiki labai mažai informacijos,o kiekviena netektis ir gedėjimas yra labai individualus. Atsižvelgiant į tai siulau pasinaudoti savo minti ir kreiptis į psichologą su kuriuo gyvo pokalbio metu galėtumet pakalbėti kaip lengviau susitaikyti su netektimi ir gyventi toliau bei džiaugtis atėjusiu pavasariu.
Stiprybės tau!
Rasa