"Tu - ne vienas!" Pagalbos Linija

Esu su vaikinu jau keletą metų per kuriuos buvo visko (pvz., ir seksualinė prievarta, ir išdavystė, ir išnaudojimas (kai aš kuopiu namus, gaminu valgyti, o jis neturėdamas nuotaikos ir noro laiką leidžia prie kompiuterio (pvz., visą dieną), ir jo šeimos pasmerkimas (kad paprasčiausiai esu per prasta jų šeimai)). Anksčiau vis atleisdavau, matydavau labai daug teigiamų jų savybių ir jaučiau, kad myliu. Tačiau viskas pasikeitė, kai vasara susipykome ir trumpam išsiskyrėme, anot jo, dėl mano kaltės, nors paprasčiausiai nesusikalbėjome žinutėmis ir jis neteisingai mane suprato (bendraujame per atstumą, nes ir gyvename atskirai, ir jis yra kariškis). Išsiskyrę buvome savaitę, per tą savaitę jis į mano žinutes, skambučius neatsakė, taip pat išdavė mane (tai sužinojau tik po kelių mėnesių, kai pasielgiau šlykščiai ir patikrinau jo telefoną, kadangi turėjau įtarimų, kad jis man kažko nepasako). Nežinau. Nuo to laiko aš jį menkinu ir žeminu, kitiems pasakodama apie mudviejų santykius visada jį pašiepiu (tai mane pačią labai liūdina, nes tai rodo, kad nebegerbiu jo), jis man seksualiai nebepatrauklus, o ir ateities kartu paprasčiausiai nebematau (dėl mano priekabių, anot jo, jis taip pat nebenori gyventi su manimi). Tikiu, kad galbūt tai krizė, kurią reikia įveikti, o galbūt paprasčiausiai perdegiau, nes nepaisant pastangų kiekvieną nuodėmę atleisti, šie santykiai tikrai nėra tie, kuriuos reikėtų palaikyti investuojant laiko ir pastangų? Jaučiuosi pasimetusi, tokia vidinė sumaištis kelia daug įtampos, kuri pasireiškia pažemėjusia nuotaika, pykčio proveržiais ir nenoru ką nors daryti savo gyvenime.

paklausė 2019 Vas 5 Santykiai poroje Tėja

1 Atsakymas

Laba diena, Tėja

                      Rašote, jog su vaikinu esate keletą metų per kuriuos  buvo visko: seksualinės prievartos, išdavystės, išnaudojimo, šeimos pasmerkimo, išsiskyrimo, ignoracijos, kai Jūsų draugas neatsakydavo į Jūsų žinutes ir skambučius, ir susitaikymų.  Rašote, jog anksčiau vis atleisdavote jam, matėte jo teigiamas savybes ir jautėte, jog jį mylite.          

                      Normalu, jog tokioje situacijoje jaučiate vidinę sumaištį, esate pasimetusi, jaučiate įtampa, pyktį, pažemintą nuotaiką, nenorą nieko daryti. Pagalvokite ar tokia vidinė sumaištis ir pykčio proveržiai negali būti dėl to, jog šiuo metu elgiatės taip, kaip nenorite ir dėl to pačią save liūdinate?  Iš vienos pusės svarstot apie susitaikymą ir krizės įveikimą, iš kitos pusės apie skyrybas ir perdegimą. Rašote, jog po draugo išdavystės pradėjot jį pašiepti kalbant su kitais, dingo seksualinė trauka, nebematot ir ateities kartu. Pagalvokite ar norite savo laiką skirti tokiems santykiams, kuriuose Jūs žmogui nebejaučiate pagarbos, o ir pačiai teko patirti  seksualinės prievartos ir išnaudojimo? Juk bet koks naudojamas smurtas santykiuose negali būti toleruojamas, tam tikrais atvejais už jį yra baudžiama.

                      Atsakydama sau į tuos klausimus vidinė sumaištis turėtų sumažėti.  Linkiu išlikti stipriai priimant sprendimą ir pasitikėti savimi.

atsakytas 2019 Vas 5 Laura
×

Sek Tu-ne vienas! Facebook'e!

Palaikyk projektą!

566 klausimų
568 atsakymų
10 komentarų
173,916 vartotojų