"Tu - ne vienas!" Pagalbos Linija

Ar esu žiauri, kad noriu atsiriboti nuo mamos skausmo? Kad nenoriu savo laimės surišti su kitais žmonėmis, nes kai jie kenčia, kenčiu aš? Mano mama turi psichologinių problemų. Mama teigia, kad nelaimingiausia yra dėl to, kad nesiseka mano broliui, kuris turi bendravimo problemų, laiką dažniausiai leidžia vienas, neturi daug draugų. Mamos akim jis - nelaimingiausias žmogus žemėje, nors brolis ir teigia, kad jam yra gerai ir kad jis jaučiasi liamingas. Tuo tarpu aš, atrodo, bandžiau mamai padėti: užregistravau pas psichiatrą, stengdavausi išklausyti, patarti, siųsdavau džiuginančias žinutes, jos gimtadieniui suorganizavau nuostabią kelionę. Kad tik ji būtų laimingesnė. Bet mane ima siutas matyti, kad visos pastangos yra veltui. Ji kaip verkdavo, taip ir verkia. Kaip būdavo nelaiminga, taip ir yra nelaiminga. Ji susikoncentruoja ne į gerus dalykus, bet į blogus. Ji ne džiaugiasi staigmenomis, dėmesiu, bet liūdi, kad brolis yra nelaimingas. Pastaruoju metu jaučiuosi, kad man nebesinori jai padėti, ją guosti, į jos silpnumą aš pradedu reaguoti šaltai, užsiblokuoju, nieko nebesakau. Lyg man nerūpėtų. Ir jaučiuosi žiauri. Nesibaigiančios dejonės, dūsavimas, skundimasis man kelia pyktį. Aš noriu būti laiminga, aš matau gyvenimą labai gražiomis spalvomis, man jis mielas ir gražus, jame matau daug prasmės ir nenoriu bėgančių metų aukoti skausmui, verksmams ir blogai nuotaikai. Todėl vienintelį kelią, kaip išvengti skausmo, matau tik atsiriboti nuo jo. Bet jaučiu, kad tai yra blogas pasirinkimas.

paklausė 2018 Spl 27 Tėvai ir vaikai anonimas

1 Atsakymas

Laba diena, Westa,

ačiū už klausimą. Suprantu, jog ilgai stengeisi padėti mamai, tačiau nematai, kad kas būtų pasikeitę. Žinoma, kiekvienam tai būtų ir skaudu, ir pikta ir liūdna.. Natūralu, kad taip jautiesi. Taip pat girdžiu, jog jauti ir abejoji, kad sprendimas pilnai atsiriboti nuo mamos sunkumų, kaip ji juos supranta, nebūtų Tau tinkama išeitis. Išties, nėra tai labai lengva tema.

Tam tikras atsiribojimas, galbūt tam tikros psichologinės distancijos išlaikymas nuo mamos yra būtinas kiekvienam žmogui. Mes tuomet ir tampame suaugę, kai atsiskiriame nuo pirmosios šeimos, - tuomet galime kurti savo pasaulį, priimti savarankiškus sprendimus ir pan.

Jaučiu, kad jūsų su mamyte ryšys yra tikras ir gilus.. Nenorėtumėte taip visai nutraukti. Na, manau galima būtų užjausti mamą, per daug į visa tai nesiveliant. Mamos jausmai, pergyvenimai ir matymai yra jos asmeniška dalis. Svarbu būtų leisti jai liūdėti. Gal ir galima kartais mamą palaikyti, kodėl gi ne? Šiuo atveju būtų gerai kiek sumažinti lūkesčius. Kai kurie sunkumai sprendžiasi žymiai ilgiau.

Brolis - mamos sūnus, ir ji aštriai išgyvena tai, ką jam tenka patirti. Tavo nuomonė yra kitokia, Tu situaciją matai kitomis akimis. Galbūt kalbėdamos šia tema, jūs abi galėtumėte viena kitai padėti? Tu - įnešdama šalto racionalaus objektyvumo, o mama - pasidalindama meilės kupinomis įžvalgomis apie jai laba brangų žmogų. Galbūt, taip jai būtų lengviau šiek tiek daugiau atsiriboti, o Tau - geriau jį suprasti?.

Visgi Tavo pasakojime pasigedau paties brolio dalyvavimo. Ką jis veikia? Kokie yra jo sunkumai? Kas vyksta su juo? Ar jis mokosi, ar dirba? Galbūt tai jam gerai būtų apsilankyti pas specialistą.. Arba tiesiog, galite pasikalbėti visi trise, kartu su broliu, kad situacija taptų aiškesnė. Tuomet galėtumėte kartu ieškoti išeičių. Gali būti, jog mama daugiau apie jį žino. Gal jam buvo kas nutikę? Ar jis turi emocinių sunkumų? Sunkių patirčių?

Būtų geriausia, jei jūs  šeimoje imtumėte daugiau bendrauti, Tu su broliu, o mama - su Tavimi.  Nes panašu, kad mama gelbėja brolį, o Tu - mamą. Pabandykite suvienyti jėgas. Taip sutaupysite daug energijos ir atsiras daugiau geros nuotaikos. Tikiu tuo. 

Džiaugiuosi Tavo pasirengimu dalintis ir padėti, atvirumu, sąžiningumu ir jautrumu artimui. Tikiuosi, jog atsakiau į Tavo klausimą, ar bent suteikiau naujų idėjų apmąstymams. Manau, nereikia pernelyg giliai nerti, nereikia ir pabėgti. Savo šeimai esi labai reikalinga. Tuo pat metu kyla klausimai apie Tavo gyvenimo filosofiją, tikslus, svajones, požiūrius ir savijautą. Linkiu sėkmės ir kantrybės, derinant šias nelengvas temas.. Žinau, kad Tau pavyks! Esi nuovoki, įžvalgi, ir linkusi į savistabą. Įdomus žmogus, ir atsidavusi šeimos narė. Laimingai!

Inga

atsakytas 2018 Lap 4 Inga P.
×

Sek Tu-ne vienas! Facebook'e!

Palaikyk projektą!

566 klausimų
568 atsakymų
10 komentarų
173,916 vartotojų