"Tu - ne vienas!" Pagalbos Linija

Nezinau kas su manim daros, atrodo viskas neteko prasmes... nieko nebenoriu... jauciuos apatiska viskam, seimai, darbui, aplinkai. Neturiu nei jegu nei noro keltis ir eit, viska darau tik del to kad taip reik. Aplinkiniam sypsaus nes taip reik, nes nenoriu girdet klausimu... nes tiesiog paprasciau apsimest kad jautiesi gerai... Daznai asaros pacios savaime rieda ir net nesuprantu kodel.. kamuoja fizinis skausmas be priezasties. Amzina kova tarp nuomoniu... sirdies ir proto... atrodo suvokiu kad reik pagalbos bet tuo paciu nenoriu kad kas lystu prie manes... nenoriu o ir negaliu kreiptis pagalbos i specialista...

paklausė Bir 19 Depresija Niekas

1 Atsakymas

Sveika,

skaitau ir matau, jog šiuo metu tavo širdyje pilna išgyvenimų, kad net norisi atsiriboti nuo visų. Todėl labai džiaugiuosi, kad visgi išdrįsai parašyti mums laišką ir ieškoti pagalbos. Pabandysiu Tau padėti. 

Rašai, kad "atrodo viskas neteko prasmės ... nieko nebenoriu", man kyla klausimas, nuo kada tai prasidėjo? Kiek laiko tęsiasi? Galbūt tai sukėlė koks nors įvykis Tavo gyvenime, kurio sukeltus jausmus  ilgai nešiojai savyje ir tai "išaugo" į apatiją viskam? Tokiu atveju, jei nesinori niekam pasakotis, gerai padeda savo jausmų ir minčių išrašymas popieriaus lape, kurį po to gali išmesti, sudeginti ar pasilikti sau. Padaryti su juo tai, ką tuo metu norėsis padaryti. Šis būdas taip pat būtų puiki pradžia pagalbai sau, kai nenori su niekuo dalintis savo jausmais.  

Taip pat rašai apie fizinį skausmą be priežasties. Jei priežasties iš tikrųjų nėra, tai gali būti pasėkmė Tavo niekur "neišliejamų" sunkių emocijų. Dažniausiai uždaresnio būdo žmonėms, kurie nėra linkę kitiems pasakoti savo jausmus, ilgainiui besikaupiant įvairioms emocijoms, atsiranda apatijos ir nelaimingumo jausmas. Dar vėliau, nenoras nieko daryti ir t.t. Tad pasikartosiu, jog labai džiaugiuosi, kad pastebėjai savo pakitusią savijautą ir Tu vis dėlto mums parašei bei ieškai pagalbos. Kuo anksčiau pradedama jos ieškoti, tuo greičiau galima sau padėti, kol būsena netapo gyvenimo būdu. 

Suprantu, kad nesinori, jog kas nors kištūsi į Tavo "vidinį pasaulį". Labai geras pirmas žingsnis būtų pačiai susidurti su savo vidiniais išgyvenimais ir kaip minėjau, juos ivisus šrašyti popieriaus lape. Kaip jautiesi, ką mąstai, kas erzina, kas nepatinka, kas šiuo metu netenkina ir t.t.. Surašyti viską, kas tuo metu yra Tavo širdyje. Šį laišką skaitysi tik Tu, tad nėra ko bijoti. Po to galėsi nuspręsti, ką su juo daryti. Tokiu būdu išliesi dalį sunkių jausmų ir pasidarys lengviau. Galbūt tuomet norėsis su kuo nors (kuo labai pasitiki), pasikalbėti. Kartais tiesiog užtenka, kad kitas žmogus nuoširdžiai išklausytų, jog pasijaustum geriau. Jam nebūtina kištis į Tavo "vidinį pasaulį". Tad jei turi tokių žmonių, Tau jie gali labai padėti, o jei ne, visuomet gali tumpają emocinę pagalbą gali gauti paskambinus į „Jaunimo linija“ - 8 800 28888, ten yra daugelis žmonių, kurie gali išklausyti.

Taip pat apatiją gerai prablaško mėgstama veikla. Gabūt esi ir jai apatiška, bet vien prisiminus, kaip ji teikdavo geras emocijas, atsiras noras bent pabandyti vėl ja užsiimti. Nenoras nieko daryti ir apatija, nenoras kalbėtis su aplinkiniais yra susikaupusių neigiamų emocijų pasėkmė, o tai veikia ir mąstymą bei daromus sprendimus. Viskas atrodo labai blogai... dėl to nieko ir nesinori. Tad pakeitus šią būseną, pasikeičia ir žvilgsnis į kasdienybę bei mintys. O šią savijautą gali pakeisti tik Tu. Nes tik Tu esi savo jausmų, emocijų, gyvenimo šeimininkė. Kokiems jausmams leidi "užkariauti" tavo būsenai, tokie jausmai, mintys ir reiškiasi Tavo gyvenime. 

Tad tikiuosi mano laiške rasi atsakymus į tau iškilusius klausimus. Linkiu ryžto ir sėkmės!

Šiltai,

Ramvydė

atsakytas Bir 19 Ramvydė
×

Sek Tu-ne vienas! Facebook'e!

Palaikyk projektą!

145 klausimų
148 atsakymų
6 komentarų
10,753 vartotojų