Labas, Kristina,
Iš Tavo laiško suprantu, kad šiuo metu esi pasimetusi savianalizėje "aš vis dėlto narcizė ar ne?". Taip pat šiek tiek aprašai apie savo santykį su tėvais bei su savo šeima. Tačiau laiške nedaug pateiki informacijos apie tai, kodėl Tau atrodo, jog esi narcisistinė asmenybė. Iš Tavo laiško apie Tave žinau tik tiek, kad užaugai sunkioje šeimoje, kurioje niekas tavęs negyrė, viską pasiekei savo sunku darbu, tačiau visiems pavydi ir pykstiesi, vyro sesuo su Tavimi lyginasi, jautriai reaguoji į kitų nuomonę apie Tavo aprangą ir kad gali apsiverkti be priežasties. Remdamasi Tavo pateikta informacija apie save man labiau panašu, kad labai daug patyrei gyvenime sunkumų, atmetimo (iš tėvų), kad atsirado poreikis viską pasiekti pačiai be niekeno pagalbos. O tai yra sunku ir natūralu, kad visa ši patirtis stipriai įsirėžė į Tavo charakterį ir nukamavo emociškai. Todėl jautriai reaguoji net į menkiausią kritiką bei gali apsiverkti be priežasties. Todėl šiam emociniam jautrumui "nuimti" padėtų reguliariai užsiimant mėgstama veikla. Tuomet ir kitų kritika nebūtų, kaip kvietimas į karą.
Taip pat greičiausiai iš savo sunkios patirties vaikystėje nusprendei, kad niekas kitas už Tave Tavimi nepasirūpins, todėl reikia būti pačiai geriausiai, jog būtum įvertinta ir pastovėtum už save. Tas pavydas kitiems, apie kurį rašai, taip pat greičiausiai Tau kužda, kad "nesi pakankamai gera", nes yra "geresnių". Tai nėra tiesa. Tad vienintelė išeitis sau padėti, tai pamilti save neieškant sau "diagnozės" "esu narcisistinė asmenybė ar ne?". Bandant rasti asmenybės tipą, kuris paaiškintų visas problemas, kaip tik uždaro duris problemų sprendimui ir žmogaus asmenybės unikalumo pasireikšimui.
Iš Tavo laiško pastebėjau, jog gerai moki įsivardinti, kaip jautiesi "pavydžiu visiems ir pykstuosi", "galiu apsiverkti nei iš šio ne iš to", pastebi kitų reakcijas Tavo atžvilgiu "vyruo sesuo su manimi lyginasi", tai rodo, kad gali puikiai save anaizuoti ir taip atrasti vieklų ar dalykų, kurie Tau teikia malonumą, atsipalaidavimą. Taip pat Tavo pastabumas ir savęs analizavimas padėtų lengviau rasti priežastis, už ką galėtum save pagirti šią dieną. Tuomet galėtum pradėti nuostsbų žaidimą su savimi, pavyzdžiui, kiekvienos dienos vakare įsipareigoti save pagirti bent dėl dviejų dalykų (aišku kuo daugiau tuo geriau). Tai padėtų Tau pajausti savo vertę, ramiau reaguoti į kritiką, mažiau pavydėti aplinkiniams ir būti laimingesniai. Taip pat mažiau rūpėtų kitų nuomonė apie Tave, todėl savo vidiniu pasauliu jaustumeis laisvesnė.
P.s. Visuomet atsiras žmonių, kurie lyginsis ir kritikuos, svarbiausia išmokti atsirinkti Tau naudingą kritiką ir nekreipti dėmesio į nepagrįstą. Tad visą tai lengva padaryti mokantis save pamilti, atsipalaiduoti.
Linkiu sėkmės ir stiprybės!
Šiltai,
Ramvydė