Kaip vėl atgauti tėvų meilę ir pasitikėjimą? -
"Tu - ne vienas!" Pagalbos Linija

Sveiki,

   norėčiau paprašyti Jūsų pagalbos. Mano vardas Violeta man 17 metų. Aš reguliariai žalodavau save,taip spręsdama savo vidines problemas, ir dabar,kai mano šeima apie tai sužinojo tapau tarsi svetima...

Mano tėvai visuomet mane labai mylėjo,dėl to net dabar jie paskambindavo man po mokyklos ir klausdavo kur einu,kiekvieną trečiadienį (bendru sutarimu) turėdavau pasiaiškinti dėl prastesnio pažymio,kasryt mama sutikrindavo ar viską esu pasiėmusi ir įduodavo to kas ''šį sezoną geriausia,,... Be  to,visuomet galiu pasikalbėti su savo tėvais,išsipasakoti jiems, ir jie net dabar man tebeatstoja bet kokius draugus. 

Nepamirštant brolių,su jais nelabai bendrauju,nes jie išsikraustė kai aš buvau dar visai vaikas.

Kai tėvai sužinojo jie tarsi atšalo man,nebesišypso,nebetikrina kuprinės,pastaruosius kelis mėnesius trečiadienius praleidau vienui viena prie pagrindinio stalo ir visus tuos kartus jie į mane net nežvilgtelėdavo... Kartą specialiai nebežinodama kaip atkreipti jų dėmesį prabuvau veik iki vidurnakčio kine,kitą-išsidažiau nelyginant prostitutė... Nieko. Net nežvilgteli. Pasisveikina,jei aš pasisveikinu,bet nebežiūri į mane,nekalba su manimi,apsimeta tarsi manęs net nebūtų.

Aš neįsivaizduoju ką man daryti. Mano tėvai griežtai nusistatę prieš homoseksualus,prostitutes,subkultūras,žydus ar besižalojančiuosius,tad aš atrodo suprantu juos,tačiau tai jau tęsiasi pusė metų.

Tikriausiai jūsų patarimas būtų pasikalbėti su jais,tačiau to aš tiesiog negaliu padaryti,kad ir kaip norėčiau,ar pakalbėti su jais per mokyklos psichologą,bet vėlgi-mano tėvai išdidūs,tad toks veiksmas juos įžeistų,be to neabejoju,kad dėl vaizdo,kurį gali išvysti psichologas būčiau perduota už tai atsakingoms institucijoms,o tai visu pirma sudarytų visą kalną nereikalingų problemų,o antra-nepadėtų. 

Draugės ar draugo išsikalbėjimui šia tema taip pat neturiu,nes kaip jau anksčiau minėjau-man viską atstoja tėvai,suaugusiojo dėja taip pat...

Aš neįsivaizduoju,ką man daryti. Jei jiems reikia laiko,aš suprasiu,ir lauksiu tiek,kiek reikės. Tačiau aš nežinau ar aš vis dar kažką reiškiu jiems,šitaip elgdavusis,ir kaip aš galėčiau vėl atgauti jų meilę bei susigrąžinti buvusias emocijas?

Su beviltiškos pagalbos prašymu,pagarbiai Violeta.

paklausė Bir 5 Tėvai ir vaikai Violeta

1 Atsakymas

Laba diena, Violeta,

Dėkoju, kad parašei ir pasidalinai tau svarbiu klausimu. Suprantu Tave, ir jaučiu, kad šiuo metu išgyveni didelį liūdesį dėl tėvų požiūrio, ir tai, kad jie nusisuko nuo Tavęs.

Iš to ką rašai, panašu, kad Tavo tėvai yra gana kontroliuojantys, turintys griežtas nuostatas ir taisykles, bei žinantys kas Tau yra geriausiai. Panašu, kad todėl pati nelabai turi draugų. Tėvai negali būti draugais. Tėvai yra tėvai, ir jie atlieka savo funkcijas mūsų gyvenime. Apie vienus dalykus galime kalbėtis su tėvais, ir turėti savo paslapčių su jais. Bet yra dalykų, apie kuriais kalbamės su savo draugais. Mūsų gyvenime labai didelę reikšmę turi mūsų tėvai. Bet tai nereiškia, kad jie neklysta, kad mes visada turim jiems paklusti ar taikytis prie jų. Paauglystėje formuojasi mūsų tapatumas, mūsų identitetas, kai mes save atrandam. Todėl dažnai paaugliai pasipriešina savo tėvams, kad atrasti save, o ne tai ko nori tėvai.

Paminėjai, kad save žalojai dėl savo vidinių problemų, bet kadangi nežinau, kas tave taip kankino, sunku komentuoti. Bet, panašu, kad apie jas negalėjai pasikalbėti su tėvais, nors rašai, kad visada gali su jais apie viską pasikalbėti. Panašu, kad tėvai supyko, jie neigia ir negali patikėti, kad tu gali turėti problemų, kurias sprendi tokiu būdu. Viduje išgyventi daug skausmo, kurį perkeli į savo kūno žalojimą. Manau, kad dabar yra dar skaudžiau, kai tėvai nusisuko nuo Tavęs. Violeta, tikrai labai siūlau Tau kreiptis pagalbos, tu gali paskambinti į Jaunimo liniją, gali kreiptis gyvai pas specialistus. Rask sau tinkamiausią pagalbą, kur galėtum sau padėti išsispręsti savo vidinius skausmus. Ne su tėvais turėtų kalbėtis psichologas, bet tik kai pati suprasi kas vyksta, ir sustiprėsi, galėsi kitaip būti santykyje su tėvais. Kai keičiasi žmogus, keičiasi ir jo santykis su kitais.

Tikrai nesinori nuvilti tėvų, ir nesinori prarasti jų meilės. Bet ateina laikas, kai mes užaugam, ir tampame asmenybėmis, kurios nebūtinai būna tokios, kokias nori matyti tėvai. Ne visada tampame tuo, ką jie nori matyti. Bet tai nėra Tavo problema.

Linkiu Violeta, tau sėkmės analizuojant save, sprendžiant savo vidinius sunkumus, ir atrandant kelią į tėvų širdį.

Sigita
atsakytas Bir 6 Sigita
×

Sek Tu-ne vienas! Facebook'e!

Palaikyk projektą!

151 klausimų
154 atsakymų
6 komentarų
12,597 vartotojų