"Tu - ne vienas!" Pagalbos Linija

Laba diena,

esu dešimtokė moksleivė. Esu paprasta, sąžininga, kruopšti, darbšti, jautri. Niekada nelipu kitiems per galvas, nerėkiu savo nuomonės per kitus, o laukiu, kol visi pasisakys ir tada jei turiu, pasakau kažką.

Deja, turiu problemą - visiškai neturiu draugų, jei tiksliau, tikrų draugų ir niekaip negaliu jų rasti. Nuoširdžiai stengiuosi bendrauti su kitais, pradėti pokalbį, bet visur mane visi atstumia taip, lyg esu visiškai neįdomus žmogus. Nepaisant visko, klasėje ir šokiuose yra keli vaikinai, kurie karts nuo karto palaiko pokalbį su manimi, tačiau viskas tik ir apsiriboja mokykla ir šokiais. Aš būčiau visiškai nieko prieš bendrauti daugiau, tačiau iš jų pusės nematau jokių ženklų... Kalbant apie merginas, joms visiškai nesu įdomi, nes nesidomiu intrigom, vakarėliais, seksualiais aktoriais ar modeliais bei rūkymu ir alkoholio vartojimu.

Jaučiuosi labai vieniša ir tai jau yra antrus metus iš eilės. Nenoriu, kad viskas toliau taip tęstųsi. Noriu, kaip ir visi, žmonių, kuriems rūpėčiau, su kuriais galėčiau patirti beprotiškiausius nuotykius, džiaugtis gyvenimu, nuoširdžiai juoktis ir tiesiog būti laiminga bei mėgautis paauglės gyvenimu. Gal galėtumėte kažką patarti?

paklausė Geg 21 Bendraamžiai/santykiai darbe anonimas

1 Atsakymas

Labas,

          Skaitau tavo laišką ir galvoju apie tavo aprašytus sunkumus...galvoje kyla gana dviprasmiškos mintys. Suprantu, kaip paauglystėje svarbu būti grupės dalimi, kaip norisi būti panašia į savo bendraamžius... Galima būtų aprašyti keletą būdų, kaip lavinti, tobulinti bendravimo įgūdžius. Tačiau sunku įvertinti, kiek tavo papasakota problema yra reali ir kiek stiprus yra tavo noras atsisakyti savo išskirtinumo ir, koks stiprus noras susitapatinti su dauguma? Dėl to aš manau, kad antroji mano mintis būtų apie didesnį pasitikėjimą savimi ir savęs priėmimą. Todėl nuo jos ir pradėsiu. Tavo amžiaus žmonės turi gana sudėtingą uždavinį – atrasti savo išskirtinumą, o tuo pačiu įsilieti į jį supančių bendraamžių aplinką. Bet koks kitoniškumas reikalauja jį palaikančios grupės žmonių. Tai svarbu suvokti ir tau. Panašu, jog nesi ta mergina, kuri gali drąsiai ir laisvai reikšti mintis kompanijoje, kalbėti apie viską ir apie nieką, juokauti ir būti pokalbio vedančiąja.  Būdama su savo bendraamžiais, greičiausiai jauti didelę įtampą dėl to, kad nemoki elgtis taip, kaip jie. Bandai įsivaizduoti, ko ir kaip galėtum paklausti, įsiterpti, sureaguoti. Tai sukelia nerimą, baimę, kurie užkerta kelią laisvumui ir, tarsi dar kartą patvirtina tau, jog bendravimas yra dalykas, kurio tu nesugebi. Tad kodėl gi nepamąsčius ne apie tai, kuo negali būti, o apie tai, kuo esi? Minėjai, jog esi darbšti, sąžininga, paprasta. Esi pakankamai santūrus asmuo. Esu tikra, kad atrasi ir daugiau apibūdinimų sau, kurie padėtų pamatyti savo vaizdą ir su juo pabūti. Jei tau nepatinka kokia nors tavo savybė, šiuo atveju, nedrąsa kalbantis su bendraamžiais, svarbu ją koreguoti/taisyti. Visgi prieš darant bet kokius savo elgesio, įpročių pokyčius, reikia ko nors, kad padėtų tai daryti. O didžiausia pagalba esi tu pati! Tai yra tavo stipriosios pusės, kurias svarbu pamatyti, norint tobulinti silpnąsias. Pasitikėjimas savimi ir nebijojimas būti tokia, kokia esi, sumažina baimę būti nesuprastai, nepriimtai, kitokiai, kas ir stabdo pokalbius su bendraamžiais. Labai dažnai atsitinka taip, jog nepasitikėjimas priverčia daug galvoti apie save: „Ar niekas nepastebėjo, kad aš pasakiau nesąmonę”, „Jie visi tikriausiai galvoja, kad aš kvaila”, „Ką čia pasakius, kad atrodyčiau protinga” ir panašiai. Tokia būsena apsunkina galimybę išgirsti kitą pašnekovą, susidomėti vykstančiu pokalbiu, jei jis tikrai vertas dėmesio, trukdo matyti ką nors daugiau ir vertinti kitaip, nei per savo baimę pasirodyti kitokiu. Jei kiekvieną dieną vis pabandysi atrasti, kuo gali pasigirti, koks tavo pačios elgesys, mintys, veiksmai patiko, kokios tavo savybės leido pasiekti tau svarbių rezultatų, ilgainiui pradėsi save matyti pozityvesnėje šviesoje. Tai reiškia, jog tavo mintyse palaipsniui atsiras vietos ir kitiems žmonėms, jų pastebėjimui, galbūt sumažės baimė ne tik patirti nesėkmę draugų būryje, bet ir pristatyti savo kitoniškumą ir priimti savo kaip klausytojos poziciją, nesistengiant tapti didžia šnekove.

         Visgi bendravimas yra svarbus dalykas ir jo išvengti tikrai nepavyks. Kad buvimas su kitais žmonėmis keltų minimalią įtampą, svarbu įvardinti sau, kokio rezultato norėtum, o kokį realiai gali pasiekti. Greičiausiai iš karto netapsi lengvai bet kokia tema kalbanti mergina. Tai reikėtų priimti ir išsikelti sau mažesnius tikslus. Gali leisti sau kurį laiką būti klausytoja ir domėtis, kuo gyvena kiti žmonės. Atsirinkti, kas tuose pokalbiuose tau patinka, kokios temos, koks bendravimo būdas tau priimtinas, o koks ne. Galbūt yra klasėje žmonių, su kuriais būtų lengviau kalbėtis po vieną, o ne grupėje. Leidusi sau kurį laiką stebėti žmones ir situaciją, o ne save jų draugijoje, gali pereiti prie bandymų mokytis užmegzti ir palaikyti pokalbį. Įvertinusi, kas rūpi tavo bendraamžiams, gali daugiau pasidomėti tomis temomis: pasižiūrėti tuos pačius filmus, perskaityti tas pačias knygas ar pasigilinti į kitas temas, kurios iš esmės priimtinos ir įdomios tau. Išsikelk sau uždavinį pasakyti trumpą savo nuomonę vieną kartą per pokalbį. Po kurio laiko, kai viena replika nebekels didelės įtampos, galima iš savęs reikalauti dviejų, trijų, keturių sureagavimų. Svarbiausia daryti tai dėl savęs, o ne tik dėl galimybės įsitraukti į grupę ar tapti lyderiu.

        Tavo amžiaus uždavinys - sukurti ir palaikyti prasmingus santykius - tikrai susijęs su gebėjimu bendrauti. Tačiau čia svarbu susidomėti žmonėmis, aplinka ir joje vykstančiais dalykais, kurie natūraliai leis turėti savo požiūrį, mintis apie įvairias situacijas ir augins poreikį jomis pasidalinti. Tai yra, šiek tiek svarbiau nei išmokti ilgai ir be perstojo linksmai kalbėtis, kas neretai virsta tuščiažodžiavimu...

Sėkmės

Neringa
atsakytas Geg 26 Neringa
×

Sek Tu-ne vienas! Facebook'e!

Palaikyk projektą!

168 klausimų
169 atsakymų
6 komentarų
16,391 vartotojų