"Tu - ne vienas!" Pagalbos Linija
Man patinka visi, bet toks jausmas, kad aš daug kam nepatinku. Gal aš nematoma? Man reikia meilės. Sau sakau „įsimylėk save, tada kažkas atsiras tavo gyvenime.” Neatsirado. Nesu blogas žmogus, padedu kitiems, kiek galiu. Turiu draugų, bet  vis tiek esu vieniša. Kelinti metai tokie? Jau net nebeskaičiuoju. Noriu su visais pabendrauti, bet nežinau kaip. Stengiuosi mėgautis vienatve. Būna dienų, kai galvoju „nusibodo taip gyvent, keičiuosi.” Ir taip kiekvieną kartą. Nepasikeičiu. Nežinau, ką keisti! O taip norisi apsikabint kokį žmogų, pajusti tą šilumą viduje. Turbūt neverta prisirišti prie minties, kad gyvenimas be meilės – negyvenimas. Viskas su laiku, ar ne?
paklausė Vas 11 Bendravimas ir santykiai tukovoji

1 Atsakymas

Sveika,

Ačiū, kad mums parašei ir pasidalinai savo mintimis ir jausmais. Tavo laiške “girdžiu” dvi pozicijas: viena siekia meilės iš aplinkinių, o kita bando mėgautis vienatve. Visgi jaučiasi, kad ta pirmoji pozicija yra stipresnė, tad panašu, kad tai byloja apie kažkokį stiprų tavo poreikį, kuris, kaip ir pati įvardinai yra artimų santykių- meilės, priėmimo, empatijos poreikiai. Iš tiesų tai ką Tu jauti yra visiškai natūralu, mes gyvenam tarp žmonių ir mums reikia vieniems kitų. Ne tik, kad gautume meilę ir draugystę, supratimą ir palaikymą, bet, kad ir patys galėtume tai suteikti kitiems. Gebėjimas mylėti kitą žmogų yra didelė vertybė ir džiaugsmas.  

Suprantu, kad neturint artimų ryšių, tikrų draugų, kuriems galėtum atverti savo širdį yra labai vieniša ir sunku gyventi. Rašai, kad kartais sau pasakai “nusibodo taip gyventi, keičiuosi ”.  Šiuose žodžiuose jaučiu energijos užtaisą, kuris galėtų tave vesti pokyčio link. Tačiau, kaip ir pati sakai, nežinai, kaip keistis. Pirmiausia norisi Tave paskatinti ieškoti. Tu aiškiai suvoki, kad Tau nepatinka tai, kaip dabar yra ir turi gana aiškų norą/poreikį - sukurti artimus santykius. Svarbu ieškoti tol, kol rasi būdų ir žmonių, tap jų ir psichologų, kurie Tau padės pasiekti to, ko Tu nori. Gale savo laiško abejojančiai klausi: “Viskas su laiku, ar ne?” Tikiu, kad kai yra sunku, norisi viltis, kad laikui bėgant situacija pasikeis, pagerės. Man kilo mintis, kad galiausiai be mūsų sprendimo, veiksmo- niekas nepasikeis. Tavo sprendimai gali būti įvairūs, bet tik jie įtakos tavo vidinius procesus. Kaip ir rašei jau nebeskaičiuoji kelinti metai Tu taip jautiesi, tad panašu, kad nieko nedarant situacija sunkiai keičiasi. Šoje vietoje ši mintis gali skambėti, kaip bloga žinia, bet iš tiesų tai yra labai igalinantis suvokimas, kai Tu supranti, kad turi galios pakeisti situaciją, kurioje esi ir sukurti artimus, meilės pilnus santykius gali atsirasti entuziazmas ir motyvacija bandyti ir daryti tol, kol pavyks.  

Kalbant apie tai, ką tu gali daryti, kad sau padėtum kyla dvi mintys. Viena- stiprinti ryšį su savimi ir kaip tu pavadinai “įsimylėti” save ir kita mintis- mokytis bendravimo meno ir ugdyti šiuos įgudžius santykiuose su aplinkiniais. Iš tiesų, kai iš tiesų žmogus pamilsta save, tai jis geba ir vienatve mėgautis (kaip tu ir bandai) ir kurti darnius artimus ryšius. Tu sakai, kad “tau visi patinka” man kyla ispūdis, kad šis įsivaizdavimas kyla iš to stipraus poreikio artimo ryšio ir galbūt visų žmonių statymo aukščiau už save, nes tau jų labai labai reikia. Noriu tik paminėti, kad yra visiškai normalu, kad mums kai kurie žmonės gali nepatikti, svarbiausia būti sąžiningu su savimi. Mes juk visi esam skirtingi, tad dažniausiai draugais tampa tie, su kuriais turim panašių patirčių ir galim jaustis suprasti.  Va čia ir meilės sau raktas ir šerdis- nuoširdumas ir atjauta pirmiausia sau. Ištiesų jei nesame atjautūs sau, tai neleisim ir tiesos pasakyti. Tad svarbu atstatyti ryšį su savimi. Greičiausių rezultatų gali būti, kad pasiektum jei šalia tavęs būti psichologas ir kartu leistųsi į šią vidinę kelionę. Artimas santykis su psichologu tau būtų sveika erdvė pažinti, kaip kuriasi santykis, sąmoningai jį patyrinėti, taip pat pažinti save, nes tik pažinus save, suvokus ką tu jauti, ką išgyveni galėsi pasidalinti su kitu žmogumi, o kai daliniesi iš širdies atgal irgi gauni tą patį. Dažnai mums sunku atverti savo širdį kitiems, nes nemokam, nesuvokiam ką jaučiam arba neleidžiam sau to jausti, jaučiamės nesvarbūs ir pan., tad siūlau tau sukurti pirmiausia draugišką santykį su savimi, o po to, pamatysi, pati aiškiau gebėsi atsirinkti , kurie žmonės iš tiesų, nori, kad taptų tavo draugais, bei gebėsi, tokius santykius susikurti.

Jeigu turi galimybę savo mieste pasidomėk meno terapijos kryptimis: dailės, šokio, muzikos. Tai yra puiki terpė savo asmenybės pažinimui ir ugdymui.

Taip pat gali susirašyti ant lapo visus savo norus, pvz.  30 ar daugiau, spontaniškai, ilgai negalvojus. Nuo mažiausių iki didžiausių. Pasistenk kas dieną įgyvendinti bent po vieną norą pvz. pasivaikščioti parke, paglostyti šunį ir pan., Dar geriau kiekvieną rytą pagalvoti ir užsirašyti kelis norus, kuriuos ketini padaryti tą dieną. Tokie pratimai stiprins tavo santykį su savimi, tu pradėsi vis labiau įsiklausyti į savo jausmus kasdienybėje.

Galima rašyti dienoraštį: kaip tavo diena, kaip tu jautiesi, kas įtakojo tavo būseną, kokie žmonės ar įvykiai tave džiugina, o kas liūdina, pykdo. Kokiais momentais tu jautiesi mažiau vieniša ir bent šiek tiek laimingesnė? Kas tomis laimingesnėmis akimirkomis būna kitaip, kokios tai situacijos, aplinkybės? Gal galėtum dažniau susikurti tokių situacijų?

Kokie tavo hobiai, pomėgiai? Gal nori išbandyti kažką naujo, ko dar nebandei?  

Tikiu, kad Tau pavyks rasti būdų, kurie Tau asmeniškai padės stiprinti santykį su savimi ir kurti draugiškus santykius su aplinkiniais,

Kantrybės ir atjautos sau einant į priekį,

Šiltai, Inga
atsakytas Vas 12 Inga
×

Sek Tu-ne vienas! Facebook'e!

Palaikyk projektą!

166 klausimų
169 atsakymų
6 komentarų
16,193 vartotojų