"Tu - ne vienas!" Pagalbos Linija

Užaugau turėdama sąlytį su depresija. To nežinodama augau, buvau laimingas vaikas, tik vis pagalvodavau – kodėl mano artimas žmogus elgiasi būtent taip, o ne kitaip, kodėl jis niūrus, kodėl nevaldo savo emocijų, žodžių, veiksmų, kodėl jis vieną dieną mane glosto, o kitą muša už menkniekį. Užaugau nepasitikinti savimi, agresyvumu dengianti tikruosius jausmus, nežinanti, ką išvis jaučiu. Kuo labiau gilinausi į save, tuo labiau nirau į depresiją. Ir nebesugebu išsikrapštyti. Viskas, ką darau, man atrodo beprasmiška, nenoriu užsiimti mėgiama veikla, kuri džiugino 5 metus, noriu visą dieną gulėti lovoje ir žiūrėti į lubas. Net nueiti į paskaitas man yra didžiausia kančia, sėdėti pilnam kambary žmonių ir apsimesti, kad man viskas gerai. Ne kartą galvojau apie savižudybę. Ir stengiuosi su tuo kovoti. Kol kas viena pati. 
Ką man daryti, kad vėl sugrįžtų gyvenimo džiaugsmas? Kaip tvarkytis, bendrauti su mylimu žmogumi, kuris padarė nemažą įtaką mano depresyviai būsenai?

paklausė Sau 29 Depresija tukovoji

1 Atsakymas

Geriausias atsakymas

Labas,

Ačiū Tau, kad parašei mums ir ieškai pagalbos, ieškai atsakymų ir nori sau padėti. Tai yra rūpestingas žingsnis link meilės sau. 

Rašai, kad pastaruoju metu jautiesi depresyviai: nenori užsiimti mėgstama veikla, nesinori eiti į paskaitas. Sakai, kad gilinimasis į save, tave dar labiau panarino į depresiją iš, kurios, sakai, kad nesugebi išsikrapštyti. Užsimeni, apie savo vaikystę ir tai, kad augai su žmogumi, kuris buvo šiek tiek nenuspėjamas “nevaldo savo emocijų, žodžių, veiksmų”. Įsivaizduoju, kad augti tokioje aplinkoje turėjo būti nelengva. Tavo emociniai poreikiai, saugumo poreikiai nebuvo nuosekliai ir darniai tenkinami, tad natūralu, kad tavo psichika suformavo gynybinius mechanizmus, kurie padėtų tau išlikti. Kai vaikas auga aplinkoje, kurioje nesijaučia saugus ir priimamas su visais savo jausmais, jis juos pradeda neigti, spausti. Kitaip sakant agresija, kurią gauname iš išorės pvz., tėvų, mes nukreipiame į save, ir neleidžiame sau jausti, mąstyti ir veikti, kaip sako vidus. Turime daugybę klaidingų įsitikinimų apie save ir pasaulį, kurie susiformavo tokios vaikystės eigoje. Savo laiške rašai, kad galvoji apie savižudybę. Tikiu, kad kartais ši mintis gali atrodyti, kaip išeitis iš labai sunkios būsenos, kurioje atsiduri, kai užplūsta sunkios mintys ir jausmai. Savižudybė irgi yra agresijos nukreipimo į save kraštutinis variantas.  

Suprantu, kad nuneigus savo jausmus, nesuvokiant ką iš tikrųjų galvoji, kokia esi, iš esmės kyla pyktis ir agresija santykiuose su kitais. Kadangi, prievarta prieš save, mums yra labai skausminga, nepaisant to, daugelis žmonių didesniu ar mažesniu laipsniu save prievartauja. Tad tu tikrai nesi viena tame. Visi mes nešiojamės savo vidinius skausmus, kai nebuvome išgirsti, pamatyti  ir besąlygiškai priimti būtent tokie kokie esame.

Norisi Tau pasakyti, kad tai kur Tu dabar esi, yra palankus laikas susitikti su tuo visu skausmu, kurį patyrei vaikystėje, išgyventi jį ir nuo jo atsispyrus po truputį atkurti ryšį su savimi, su savo jausmais, norais ir kaip pati sakai gyvenimo džiaugsmu. Tai yra įmanoma, ir tu jau esi geram kelyje suvokdama, kas su tavimi vyksta, rašydama mums. Padėti pačiai sau  yra labai nelengva. Raginu Tave nuspręsti keisti savo gyvenimą šiandien, nes viskas tikrai yra Tavo rankose. Siūlyčiau susirasti Tau asmeniškai patinkantį ir tinkantį psichologą/psichoterapeutą su, kuriuo tu leisiesi į savo vidinius griuvėsius ir pasistatysi jų vietoje namą, kuriame tau bus gera ir saugu gyventi. Santykis su psichologu gali būti gydantis, kuriame atsistato Tavo santykis su savimi, pažinimas, priėmimas savo patirties, suvokimas savo jausmų, atradimas vidinių resursų- visa tai formuoja Tavo stiprybę ir pasitikėjimą savimi.

Atsakant į tavo klausimą, “Kaip bendrauti su mylimu žmogumi, kuris padarė nemažą įtaką mano depresyviai būsenai?”. Pirmoji mintis, kuri kyla perskaičius šį klausimą yra, kad Tau svarbiausia būti ištikimai sau, reiškia pripažinti sau ką iš tikrųjų jauti, ką iš tikrųjų galvoji to žmogaus atžvilgiu. Tikiu, kad gali būti prieštaringi jausmai: draugiškumas, šiluma, bet tuo pačiu ir pyktis, baimė, emocinis skausmas. Kai tu pradėsi dirbti su savimi, Tau natūraliai pradės būti aišku, kaip bendrauti su tuo žmogumi, kad Tau būtų darniausia. Galiu pasiūlyti parašyti laišką tam žmogui, ir išrašyti viską viską, ką jauti, ką galvoji turint omeny visas nuoskaudas, kurios nusėdo širdyje per gyvenimą. To laiško gali niekad neišsiųsti ir suplėšyti ar sudeginti. Svarbiausia, kad Tu po truputį pradėtum susitikti su savo vidiniais sunkiais jausmais, kurie labai nori Tavo dėmesio, ir jau nebegali laukti, dėl to šiuo metu Tau taip sunku, kai jie sukilo, nes jau laikas juos “išsikuopti”.

Pyktį ir agresiją galima išreikšti per piešimą, rašymą, šokį, riksmą, pagalvės daužymą. Kai Tu pradėsi pažinti ir susitikti su tais sunkiais jausmais, ilgainiui Tu pamatysi po jais glūdinčius kitus jausmus, įvairias savo asmenybės dalis, savo norus. Žinau, kad šis kelias nelengvas, bet patikėk žingsnis po žingsnio ėjimas juo stiprins Tave ir padovanos Tau asmeniškai reikalingą išmintį. Savižudybė, pabėgimas nėra išeitis. Nepasiduok slogioms mintims, kurios tave gramzdina žemyn. Tu nesi tavo mintys. Tu nesi tavo patirtis, kurią patyrei vaikystėje. Mintis galima palyginti su drabužiais, kuriuos apsirengiame. Svarbu pasirinkti tas, kurios mums padeda išreikšti save tokius, kokie esame iš tikrųjų, o ne tokius, kokius mus tikino esant vaikystėje nepalanki aplinka.

Taip pat trumpąją emocinę pagalbą galima gauti skambinant:

„Jaunimo linija“ - 8 800 28888

„Pagalbos moterims linija“ - 8 800 66366

„Vilties linija - 116 123

Nelik viena, yra daugelis žmonių, kurie gali Tau padėti,

Siunčiu stiprybės ir palaikymo,

Šiltai,

Inga 

atsakytas Sau 29 Inga
patvirtintas Sau 30 Ramvydė
×

Sek Tu-ne vienas! Facebook'e!

Palaikyk projektą!

126 klausimų
129 atsakymų
6 komentarų
6,555 vartotojų