"Tu - ne vienas!" Pagalbos Linija

Sveiki, turiu problemą, kuri trukdo man gyventi, bendrauti su kitais. Vos praveriu burną ir iš karto stipriai išraustu.  Užtenka pasakyti vieną žodį. Negaliu kalbėti net su draugais ir tėvais, nors jie mane palaiko. Baisiausia būna mokykloje, kai reikia kažką paklausti mokytojo ar kalbėti prieš klasę. O dabar ir kalbėjimus atsakinėjam poromis, žiūrint vienas kitam į akis. Siaubingai išraustu, pasidaro karšta ir viskas iškrenta iš galvos. Ką man daryti?

paklausė Sau 18 Stresas Anonim

1 Atsakymas

Labas,

Rašai, kad vos pravėrus burną – išrausti ir tai trukdo gyventi. Džiaugiuosi, kad ieškai sprendimo ir nori pakeisti situaciją.

Išraudimas gali atsirasti dėl daug įvairių priežasčių, tačiau mini, kad jis atsiranda tuomet, kai reikia kalbėti su kitais. Suprantu, kad dėl to bendraujant gali kilti įvairių slogių jausmų kartu su įvairiausiomis mintimis ir tai iš tiesų apsunkina kasdienybę. Tad pirmiausia yra svarbu atrasti ir suprasti kas lemia šį išraudimą: ar tai yra susijaudinimas, nes norima viską pasakyti „tobulai“, ar tai baimė dėl galimų pasekmių (pavyzdžiui, kad apsikvailinsi) ar koks kitas jausmas, atsirandantis tą akimirką, kai jau reikia kažką sakyti. Kai „pagausi“ savyje šį jausmą, pamėgink suprasti dėl ko taip yra? Kokia pirminė šio jaudulio priežastis? Atkreipk dėmesį kada tai prasidėjo, kada tai suintensyvėjo. Šis supratimas leis suprasti kas su tavim vyksta, o taip pat žinant kas tai, galima ieškoti veiksmingų įveikos strategijų. Tačiau tai gali užtrukti, nes, kaip suprantu, tomis akimirkomis viskas tarsi „išbyra“ iš galvos ir ji ištuštėja, todėl, jei nepavyks savęs stebėti "kalbos akimirką", galima rašyti dienoraštį po to, kai tenka išgyventi „išraudimą“.

Taip pat suprantu, kad norėtųsi kažkokių trumpalaikių patarimų, kurie padėtų bent šiek, tad pirmiausia būtų galima „apgauti“ savo smegenis – prieš tai, kai reikia su kuo nors kalbėti, pradėk kvėpuoti šiek tiek lėčiau. Tokiu būdu tavo kūnas atrodys ramesnis, o smegenys tai supras kaip saugesnės aplinkos signalą, tad po kurio laiko turėtum jaustis šiek tiek ramiau. Taip pat būtų galima pagalvoti apie savo dikciją. Galbūt skaitymas garsiai namuose leis pasijusti šiek tiek ramiau tuo atžvilgiu, kad žinosi, jog aiškiai ir raiškiai gali ištarti tai, ką nori, t. y. perduoti savo mintis kitiems. Šis žinojimas taip pat sukurs papildomą saugumo jausmą, kuris gali padėti jaustis ramiau pokalbių ar atsiskaitymų metu. Atsiskaitymų metu galima mėginti žiūrėti į draugiškiausią veidą klasėje arba šiek tiek virš klasėje esančių žmonių galvų, galbūt tai padės šiek tiek sumažinti jaučiamą įtampą. Atsiskaitymų porose metu galima žiūrėti į vietą tarp antakių arba skruostus, galbūt papildomą įtampą sukelia žiūrėjimas į kito žmogaus akis, tad žiūrėjimas į kitas veido dalis gali padėti įtampai sumažėti.

Tačiau gali būti, jog darbas vienumoje su savimi nebus greitai veiksmingas ir efektyvus, todėl galima būtų kreiptis į specialistą, esantį mokykloje, poliklinikoje ar psichikos sveikatos centruose. Pavyzdžiui, psichologą ar psichoterapeutą. Pokalbis su specialistu leistų rasti konkrečių ir tau pritaikytų pagalbos būdų, kurie padėtų išspręsti situaciją.

Linkiu drąsos ir kantrybės!

--

Aistė

atsakytas Sau 19 Aistė
×

Sek Tu-ne vienas! Facebook'e!

Palaikyk projektą!

126 klausimų
129 atsakymų
6 komentarų
6,554 vartotojų