"Tu - ne vienas!" Pagalbos Linija
Sveiki,

norėčiau jūsų patarimo, kaip man elgtis su dukra, kuri ignoruoja mano reikalavimus, namų taisykles, mūsų šeimos vertybes. Dukrai 18 metų, dar mokosi mokykloje. Ačiū.
paklausė 2017 Rgs 11 Tėvai ir vaikai Regina

1 Atsakymas

Labas, Regina,

Iš tavo klausimo suprantu, kad situacija namuose yra sudėtinga, nes santykis su dukra atrodo neišpildantis lūkesčių, iš dalies liūdinantis, skaudinantis, o taip pat ir pykdantis dėl negalėjimo susikalbėti. Tačiau pirmiausia noriu pasidžiaugti, kad ieškai pagalbos, su sunkumu nelieki viena ir mėgini spręsti situaciją.

Kartais, kai mūsų pačių reikalavimai ir norai atrodo "teisėti" ir "naudingi", jų nevykdymas gali sukelti daug įvairių jausmų. Šie jausmai gali varijuoti nuo liūdesio dėl atstūmimo (nes gali jaustis neišgirsta, ignoruojama, o tavo poreikiai - atstumti ir netenkinami) iki įsiūčio ar kaltės dėl savo pykčio. Visų jausmų pajautimas yra natūralus, tad svarbu pagalvoti apie tai, kaip su šiais jausmais gyventi. Jausmų nelaikymas savyje yra svarbus, kadangi jų užgniaužimas gali sukelti ne tik papildomų neigiamų jausmų (nes mintys sukasi apie tai, kas nemalonu), tačiau taip pat yra teigiama, kad ir fizinius negalavimus, tokius kaip galvos ar nugaros skausmas. Jausmų "išgyvenimui" gali padėti pokalbis su žmogumi, kuriuo pasitiki, tačiau kartais įvairi kūrybinė veikla yra geresnė alternatyva (pavyzdžiui, dienoraščio rašymas). 

Reikalavimų, taisyklių bei vertybių "teisėtumas" pačiam juos sugalvojusiam ar sukūrusiam žmogui yra akivaizdus. Tačiau žmogui, kuris nedalyvavo jų kūrime, jie gali būti nesuvokiami ir nepriimtini. Kadangi sunku vienareikšmiškai nuspręsti iš trumpo sakinio kas vyksta jūsų namuose aptariant šiuos dalykus, galima daryti prielaidą, kad su dukra buvo mėginta kalbėtis apie tai šiek tiek piktai, o vėliau tikrai ūmiai bei agresyviai (tačiau, vėlgi, primenu, jog galiu klysti, nes situacijos detalių - maža). Svarbu suprasti, kad dukra gali tiek sąmoningai, tiek nesąmoningai įvairiais būdais "kovoti su aplinkiniu pasauliu", kadangi šiuo metu jos amžius yra toks, kuriame neretai tenka išmokti gyventi kitaip - mokyklos baigimas dažnai gąsdinantis dalykas, pati mokykla taip pat gali kelti daug įvairių sunkumų apie kuriuos dukra galėjo / gali nekalbėti, o kur dar kintančių švietimo programų lemiamas mokymosi krūvis, noras turėti laisvalaikį bei draugų, poreikis megzti romantinius santykius, juos išlaikyti ir išgyventi... Tavo dukros gyvenime gali vykti pokyčiai, kurių nesimato iš pirmo žvilgsnio, tačiau tavo dukra gali mėginti juos „sukontroliuoti“ (nors ir ne visada kitiems priimtinais būdais), tad reikėtų suprasti kas iš tiesų skatina pasipriešinimą minėtiems reikalavimams, taisyklėms, vertybėms, kurios šių aspektų vietos jai yra nepriimtinos ir kaip ji norėtų, kad būtų. Tokiu būdu galbūt būtų galima rasti sprendimus, kurie būtų tarsi vidurio kelio atradimas – tiek dukra, tiek tu jaustumėtės kartu sukūrusios kažką bendro, o tai ne tik jus suartintų, tačiau ir verstų jaustis labiau įsipareigojusias laikytis naujųjų susitarimų. Suprantu, kad toks pokalbis gali sutrikdyti vidinę pusiausvyrą, tačiau svarbu, jog pokalbio metu būtų išlaikoma ramybė ir susikaupimas. Kadangi tam reikės daug jėgų, galima pokalbį "paskirti", pavyzdžiui, "Norėčiau šį trečiadienį 20 valandą su tavim aptarti tam tikrus dalykus, ar galėtume tai padaryti?". Suprantu, kad tokia mintis gali pasirodyti juokinga, tačiau tokiu būdu visi, kurie dalyvaus pokalbyje, priprastų prie pokalbio minties, o paskirtas laikas leistų jaustis iš dalies ramiau. Jei nesinori savęs varžyti "tokiais oficialumais", svarbu atsiminti, kad pokalbį apie tai derėtų pradėti ne tada, kai namuose vyksta audra. T. y., kai visi pokalbio dalyviai jaustųsi ramūs, nebūtų pavargę ar pernelyg sudirgę. 

Kartais žmonės iš pasaulio reikalauja to, ko jiems trūksta, kas artimiausiai siekiamo ir trokštamo idealo, tad skatinčiau taip pat pagalvoti iš kur iš tikrųjų kyla reikalavimai, taisyklės bei konkrečios vertybės. Svarbu atkreipti dėmesį, kad atsakymas „nes taip turi būti šeimoje“ nėra tas atsakymas, kuriuo reikėtų remtis. Reikėtų pasvarstyti kuo viena ar kita taisyklė iš tiesų yra svarbi. Pavyzdžiui, dukrai draudžiama išeiti iš namų po 22 valandos. Kodėl? Nes ji tokiu būdu saugesnė? Viduje ramiau, kai dukra namuose? Nes dabar - pavojingi laikai? O galbūt tai nepasitikėjimas dukra, jos gebėjimu įvertinti aplinkybes? Galbūt būtų galima rasti būdą, kuriuo būtų patenkintos abi pusės? Pavyzdžiui, tai galėtų būtų bendroji informacija apie dukros buvimo vietą – su kuo ji yra, kurioje vietoje yra ir pan. Jei svarstymo objektu taps vertybės, svarbu įvertinti, kad supratimas keičiasi ir net toje pačioje amžiaus grupėje esančių asmenų vertybės skiriasi. Galbūt iš tiesų nėra taip svarbu šiuo metu dukrai akcentuoti „šeimos“ vertybę. Galbūt jai šiuo metu svarbesni draugai, nes jie mieliau priima ją tokią, kokia ji yra, o šeimą supranta kaip darinį, kuriame daug reikalavimų, taisyklių, normų, kuriems aklai reikia paklusti. Galbūt dabartinės vertybės kyla iš to, kad ankstesnėse šeimose (pavyzdžiui, tavo ir tavo partnerio šeimose) buvo kitaip ir šiuo metu bandai sukurti „tobulą“ šeimą. Tačiau svarbu tai aptarti ramiai ne tik vidiniu dialogu su savimi, tačiau ir anksčiau minėtame pokalbyje su dukra.

Suprantu, kad norėtųsi gauti konkrečių veiksmų planą ar stebuklingą receptą, kuris viską apverstų aukštyn kojom, tačiau iš tiesų pokyčiai reikalauja daug paties žmogaus iniciatyvumo. O santykiuose su kitais žmonėmis šis iniciatyvumas turėtų būti perduotas pirmiausia tarpusavio supratimu, kuris leistų geriau suprasti kas vyksta ir kas lemia konkretų elgesį. Tačiau pirmieji žingsniai supratimo link gali būti sudėtingi, nes staigiai pasikeitęs elgesys taip pat gąsdina savo naujumu ir aplinkiniai nežino kaip reaguoti.

Tikiu, kad kartu su dukra galite įveikti susidariusią situaciją ir atkurti tarpusavio santykius!

Sėkmės ir stiprybės!

atsakytas 2017 Rgs 11 Aistė
Kaip atkurti gerus santykius?
×

Sek Tu-ne vienas! Facebook'e!

Palaikyk projektą!

566 klausimų
568 atsakymų
10 komentarų
173,916 vartotojų