Laba diena,
Ačiū, kad rašote ir ieškote pagalbos.
Jūsų žinutė trumpa, be gilesnių detalių, tačiau savo laiške dalinatės, jog Jūsų vaikas „lošia“. Bandėte su juo apie šį žalingą įprotį kalbėtis, tačiau suprantate, kad pokalbiai nepadeda, todėl ieškote kitų būdų vaikui padėti. Jūsų poelgis visiškai suprantamas, tėvai savo vaikams nori geriausių dalykų.
Iš pradžių labai svarbu įvertinti situaciją. Ką vaikas „lošia“? Kokio tipo tai žaidimai – internetiniai ar realūs kazino, statymai, galbūt kompiuteriniai žaidimai ar kt. Taip pat svarbu įvertinti šių lošimų mastą – kaip dažnai asmuo lošia - ar tai daroma nuolatos? Ar žmogus tai slepia? Kita, itin svarbi dalis, suprasti, ar yra priklausomybės požymių – ar asmuo meluoja? Galbūt kaupiasi skolos? Ar Jūsų vaikas patiria nerimą, nuotaikų svyravimą, izoliaciją, galbūt mokymosi ar elgesio problemas?
Dažnai lošimas tampa būdu pabėgti nuo streso, vienišumo, nuobodulio ar savivertės stokos. Pabandykite suprasti ir prisiminti savo vaiko elgesį paskutinius kelis mėnesius. Ar Jūsų atžala galėjo patirti spaudimą, patyčias, nerimą? Galbūt pasikeitė santykis šeimoje, galbūt įvyko pokyčiai mokykloje, darbo aplinkoje ar kitoje srityje?
Iš laiško sunku suprasti Jūsų vaiko amžių, tačiau, jei tai mokyklinio amžiaus asmuo, galima pasiūlyti profesionalių specialistų pagalbą: vaikų psichologą, psichiatrą, priklausomybių specialistą, socialinį darbuotoją. Taip pat svarbu riboti prieigą prie lošimų. Jei tai vyksta kompiuterio pagalba, galima įdiegti turinio filtrus, kurie neleistų lankytis tokio pobūdžio svetainėse. Labai šaunu, kad su savo „atžala“ kalbatės - santykis yra itin svarbus komponentas kuriant ryšį su vaiku. Jauname amžiuje esančiam asmeniui, svarbu nubrėžti aiškias ribas, taip pat aptarti dienotvarkę, skatinti aktyvią veiklą, kuri galėtų būti puiki alternatyva lošimui.
Neretais atvejais patys tėvai gali skatinti vaikų priklausomybes, todėl svarbu vengti vaiką remti finansiškai, jei yra matoma, jog jis pinigus naudoja lošimams. Tačiau tuo pačiu svarbu atsiminti, jog šantažas ir gąsdinimai taip pat nepadės. Nors iš nevilties gali atrodyti kaip greitas ir efektyvus būdas priversti vaiką „atsipeikėti“ – realybėje beveik visada suveikia atvirkščiai. Tai ypač aktualu, kai kalbame apie priklausomybę nuo lošimų ar žaidimų. Kai jaunas žmogus jau yra priklausomas ar stipriai įsitraukęs į problemą, jis dažniausiai gali patirti gėdos ir kaltės emocijas, tad gąsdinimas gali išprovokuoti maištą, emocinį atšalimą, paskatinti melą. Svarbu stengtis kalbėti empatiškai - iš rūpesčio, ne iš kontrolės. Galite pabandyti pokalbį pradėti nuo:
- „Aš labai nerimauju. Noriu suprasti, kaip galėčiau padėti tau norėti keistis“
- „Matau, kad tau sunku. Gal pabandykime kartu rasti būdą, kaip išlaikyti balansą“
- „Man skaudu tave tokį (-ią) matyti, nes aš tave myliu ir tu man labai rūpi“
Rūpinantis kitu – labai svarbu nepamiršti savęs. Nerimas, kaltė, pyktis, išsekimas, nusivylimas – visa tai dažnai lydi artimuosius, kurie susiduria su artimųjų pasirinkimu lošti. Labai svarbu suprasti, kad Jums vienai padėti savo vaikui gali būti sunku. Jums gali būti reikalinga pagalba iš šalies. Svarbu pasirūpinti savimi ir padėti sau šiuo laikotarpiu. Apgalvokite psichologų arba psichoterapeutų pagalbą. Lietuvoje yra organizuojamos grupės, kurios yra skirtos nuo lošimų priklausomų žmonių artimiesiems, kviečiu daugiau informacijos ieškoti: https://nebenoriu-losti.lt/ .
Jei pajusite, jog norite atviro pokalbio, rekomenduoju drąsiai kreiptis žemiau nurodytais telefonų numeriais:
- „Tėvų linija“ – profesionalios psichologų konsultacijos, teikiamos telefonu (nemokamas numeris 0 800 900 12) ir el. laiškais (el. paštas tevulinija@pvc.lt). darbo dienomis 9.00 – 13.00 val. ir 17.00 – 21.00 val.
- Jaunimo linija - 8 800 28888
- Vilties linija - 116 123
- Pagalbos moterims linija - 8 800 66366
- Vyrų linija - 8 670 00027
Linkiu sėkmės!
Lukas