"Tu - ne vienas!" Pagalbos Linija
Esu 3 vaiku mama, ir žmona. Jau kuris laikas manęs niekas nebedžiugina. Šypsausi dirbtinai, bendrauju dirbtinai, likusi viena paskęstu savo mintyse. Nieko nebenoriu, kartais ir gyventi nebesinori. Tapau pikta  nors niekada tokia nebūvau, atsisakiau visų draugų. Nesusikalbu su šeima. Net naktimis nebemiegu o skestu savo mintyse, mane tai žūdo iš vidaus. Bijau kartais net pati savęs. Visa gyvenima būvau ir esu uždara  niekada nesu niekam nieko issipasakojusi, nes nemanau, kad kas mane suprastu. Gyvenu Vokietijoje čia pas Specialistus kreiptis nenoriu. Šeima pasakotis nenoriu nes jie manęs nesupras, Daktarai jau pries metys sakė kad man depresija, mano Dukra ir Vyras nesuprato to jiems aš visada sveika. Tuomet likau viena tvarkytis su savo būsena. Atrodo aprimo bet Pyktis su dukra, mane pastumėjo atgal i dar baisesne būsena. Nuo tos dienos aš nerandu sau vietos. Tapau pikta net galvojau nusižudyti. Aš labai mylėjau gyvenima branginau ji dabar Aš atrodo jau net ir mieties nebebyjau.
paklausė 2024 Lap 19 Depresija RM

1 Atsakymas

Laba diena,

Ačiū, kad ieškote pagalbos ir dalinatės savo išgyvenimais, tai parodo Jūsų drąsą ir norą ieškoti sprendimų, kurie įgalintų kurti naują realybę.

Savo laiške dalinatės, jog jau kuris laikas jaučiate, jog gyvenimas Jūsų nebedžiugina. Pasakojate, jog dirbtinai šypsotės ir bendraujate. Jaučiate kylantį pyktį, kuris anksčiau buvo retas svečias. Atsisakėte bendravimo su draugais, praradote šiltą kontaktą su šeima. Dalinatės, jog suprastėjo miego kokybė, ramų poilsį pakeitė ramybės neduodančios įkyrios mintys. Retrospektyviai žvelgiate į praeitį ir prisimenate, jog mylėjote gyvenimą, jį branginote ir vertinote, tačiau šiandieną nieko nenorite, kartais kyla ir savižudiškų minčių.

Galiu tik įsivaizduoti, ką galėtų reikšti toks staigus ir didžiulis gyvenimo pasikeitimas, kai vienu gyvenimo periodu yra jaučiama laimė, džiaugsmas, noras bendrauti ir kurti, tačiau staiga, nelaukus, viskas pasikeičia - šilumos bei šviesos kupiną gyvenimą užkloja tamsūs debesys. Tačiau Jūsų savijauta ir būsena, kaip blogas oras, neprivalo būti amžinas palydovas, juk lietingą dieną pakeičia saulėta. Taip, kaip jaučiatės šiandieną, nereiškia, jog taip jausitės po savaitės, mėnesio ar metų. Tačiau norint gyvenime patirti teigiamą pokytį, svarbu priimti tam tikrus sprendimus, kurie tą pokytį sukurtų. Yra sunku nesiimti pokyčių ir norėti jaustis kitaip.

Visiškai normalu, jog imtis tam tikrų veiksmų ir sprendimų gali būti sunku, jei jaučiate apatiją, prislėgtą nuotaiką, įkyrias mintis bei norą nebegyventi. Tačiau norint išeiti iš šios būsenos, svarbu pradėti bent nuo minimalių veiksmų. Užsiregistruoti pas šeimos gydytoją galėtų būti puikus pirmasis žingsnis. Mūsų emocinei ir fizinei savijautai įtaką daro daugelis veiksnių - darbo ir laisvalaikio balansas, socialinių kontaktų skaičius, mityba, alkoholio ir kitų svaigalų vartojimas, hobiai, santykiai su artimaisiais, kolegomis ir kt. Kartais mūsų savijautą puikiai atspindi ne tik pasikeitusi nuotaika, bet ir medicininių tyrimų rezultatai. Svarbu atlikti bent jau kraujo tyrimą ir pasižiūrėti, kokie yra geležies, vitamino D ir kitų kraujo rodiklių rezultatai. Taip pat būtina šeimos gydytojui (-ai) papasakoti apie pasikeitusią savijautą, specialistas turėtų puikiai žinoti, kur Jus būtų galima nukreipti toliau. Konsultacija pas psichiatrą šiuo atveju būtų itin naudinga. Jūsų aprašyta savijauta primena depresijos simptomatiką - „Niekas nedžiugina...“, „Nieko nebenoriu...“, „Kartais ir gyventi nesinori...“, „Atsisakiau visų draugų...“. Moksliniai tyrimai patvirtina, jog kompleksinis gydymas duoda geriausius rezultatus, todėl būtų svarbu apsvarstyti ir apsilankymą psichologo ar psichoterapeuto kabinete. Savo laiške dalinatės, jog visą gyvenimą buvote ir esate uždara, nesidalinate apie savo vidinius ir išorinius išgyvenimus su artimaisiais. Jūsų būseną gali atspindėti ilgai kauptos ir į išorę neišveiktos emocijos. Žmogaus kūnas yra itin protingas organizmas, jei asmuo neigiamas emocijas kaupia viduje, kūnas gali pradėti sirgti, neišjausti jausmai gali pasireikšti įvairiais neigiamais simptomais - įkyriomis mintimis, nemiga, depresiškumu, nerimastingumu ir pan. Kartu su psichologu ar psichoterapeutu galėtumėte tyrinėti savo praeitį, dabartį ir ateitį. Jūsų bendras darbas galėtų mažinti Jūsų neviltį ir didinti viltį. Laiške minite, jog gyvenate Vokietijoje ir šioje valstybėje pas specialistus kreiptis nenorite, todėl kviečiu pasidomėti nuotoliu teikiamomis specialistų iš Lietuvos paslaugomis. Internete galite rasti tiek šeimos gydytojų, tiek psichologų ar psichoterapeutų teikiamas paslaugas virtualioje erdvėje.

Skaitant Jūsų laišką, jaučiu, jog turite kelis kertinius įsitikinimus, tačiau svarbu savęs paklausti, ar šie įsitikinimai Jums padeda kokybiškai gyventi. Kaip pavyzdį galėtume paanalizuoti kelis Jūsų parašytus teiginius - „Niekada nesu niekam nieko išsipasakojusi, nes nemanau, kad kas mane suprastų“ arba kitas, panašus teiginys - „Šeimai pasakotis nenoriu, nes jie manęs nesupras“. Mes, žmonės, neturime dovanos skaityti kitų žmonių minčių, todėl iš tikrųjų nežinome 100%, kaip kitas asmuo sureaguos į mūsų žodžius ar veiksmus. Tačiau mūsų vaikystės patirtys gali šiems įsitikinimams daryti neigiamą įtaką. Galbūt savo pirminėje šeimoje išgyvenote patirtis, kai buvote neišgirsta, tačiau tai nereiškia, kad Jūsų tėvų, senelių, globėjų ar kitų, tuo metu reikšmingų asmenų (ne)veiksmai, nulemia visą Jūsų ateitį. Ir jei tie keli žmonės Jūsų negirdėjo ir neatliepė individualių poreikių, tai dar nereiškia, kad visi 8 milijardai šios planetos gyventojų elgsis lygiai taip pat. Kviečiu Jus pabandyti ir pasielgti kitaip, kviečiu pabandyti sulaužyti savo kertinius įsitikinimus, tai juk nieko nekainuoja, tačiau gali padėti suprasti, jog egzistuoja kitokia realybė nei iki šiol galvojote. Pasidalinkite su savo vyru ar vaikais, kaip iš tikrųjų jaučiatės, pasidalinkite apie savo savijautą su kitu artimuoju. Jei tą padaryti šiandien dar sunku, galbūt lengviau kalbėtis su nepažįstamuoju, tad, kaip aukščiau minėjau, puiki pradžia galėtų būti pokalbis su psichologu ar psichoterapeutu. Taip pat vidinius išgyvenimus išventiliuoti gali puikiai padėti rašymas. Galite parašyti vieną ilgą laišką arba prie rašymo sėstis kiekvieną kartą, kai jaučiate tam poreikį.

Laiške užduodate kelis klausimus: Kaip susitvarkyti su savimi? Kaip pradėti gyventi? Kaip pradėti džiaugtis gyvenimu, kai nebėra noro? Pradėti reikėtų nuo mažų žingsnelių, neskubant. Kaip jau minėjau kelis kartus aukščiau, terapija galėtų būti puiki pradžia susigrąžinant džiaugsmą gyvenime. Taip pat reikėtų mokytis keisti kertinius įsitikinimus, leisti sau eksperimentuoti ir pasielgti šiek tiek kitaip nei įprasta, stebėti, kaip žmonės reaguoja ir atliepia į Jūsų išsakytus žodžius bei atvertą širdį. Pasistengti suprasti, jog ne visi žmonės yra empatiški, bet niekada nenustoti tokių ieškoti. Esate trijų vaikų mama, žmona - atliekate didžiulį darbą ir tuo pačiu dalinatės, jog visą savo gyvenimą nesate su niekuo pasidalinusi, kaip iš tikrųjų jaučiatės. Labai natūralu, kad pasiekėte tokį tašką, kai kūnas ir organizmas tiesiog perdegė. Taip pat minite, jog atsisakėte bendravimo su draugais. Noriu pabrėžti, kad moksliniai tyrimai dažnai pirmąją vietą skiria būtent socialiniams ryšiams kalbant apie priežastis, kurios verčia žmones jaustis laimingais. Šiandien turite ieškoti resursų, kurie Jus „pakrautų“ ir padėtų susigrąžinti malonumą gyventi. Tai turi tapti naujuoju Jūsų tikslu.

Jei esate motyvuota skaityti, rekomenduoju pasidomėti David D. Burns knyga - Geros nuotaikos vadovas. Taip pat siūlau pasiklausyti kelių tinklalaidės „Dialogas“ epizodų:

Jei jausite, jog norite pasikalbėti ir pasidalinti savo jausmais čia ir dabar, visada galite kreiptis šiais kontaktais:

  • Moterų linija - 8 800 66366
  • Jaunimo linija - 8 800 28888
  • Vilties linija - 116 123

Linkiu sėkmės ieškant savo tikrosios AŠ, pirmąjį žingsnį jau žengėte!

Lukas

atsakytas 2024 Grd 9 Lukas
×

Sek Tu-ne vienas! Facebook'e!

Palaikyk projektą!

583 klausimų
585 atsakymų
10 komentarų
173,916 vartotojų