Esu 3 vaiku mama, ir žmona. Jau kuris laikas manęs niekas nebedžiugina. Šypsausi dirbtinai, bendrauju dirbtinai, likusi viena paskęstu savo mintyse. Nieko nebenoriu, kartais ir gyventi nebesinori. Tapau pikta nors niekada tokia nebūvau, atsisakiau visų draugų. Nesusikalbu su šeima. Net naktimis nebemiegu o skestu savo mintyse, mane tai žūdo iš vidaus. Bijau kartais net pati savęs. Visa gyvenima būvau ir esu uždara niekada nesu niekam nieko issipasakojusi, nes nemanau, kad kas mane suprastu. Gyvenu Vokietijoje čia pas Specialistus kreiptis nenoriu. Šeima pasakotis nenoriu nes jie manęs nesupras, Daktarai jau pries metys sakė kad man depresija, mano Dukra ir Vyras nesuprato to jiems aš visada sveika. Tuomet likau viena tvarkytis su savo būsena. Atrodo aprimo bet Pyktis su dukra, mane pastumėjo atgal i dar baisesne būsena. Nuo tos dienos aš nerandu sau vietos. Tapau pikta net galvojau nusižudyti. Aš labai mylėjau gyvenima branginau ji dabar Aš atrodo jau net ir mieties nebebyjau.