Sveiki. Ačiū, kad rašote. Savo laiške minite, jog su vaikinu santykiuose esate dvejus metus. Kai bendraujate žinutėmis, - jaučiate, kad viskas gerai, tačiau bendraujant gyvai, kartais pasitaiko, kad vaikino žodžiai suerzina, tuomet kyla emocijos, kurių metu norisi įžeisti, vėliau, praėjus emocijoms - jaučiate pyktį dėl savo elgesio.
Bendraujant žinutėmis ar nuotoliu, ir bendraujant gyvai, susitikus - kiek skirtinga patirtis. Bendraujant tekstinėmis žinutėmis - galima labiau apgalvoti ką nori pasakyti, nebūtina atsakyti iš karto, galima atsakyti - nurimus emocijoms, taip pat jomis sunkiau perteikti neverbalinę kalbą, emocijas. Kartais bendrauti žinutėmis daug paprasčiau, laisviau, atviriau, nei tą padaryti esant žmogui greta. Kartais žmonėms bendrauti gyvai kelia daugiau iššūkių, susivaržimo, nepasitikėjimo savimi, nei tą daryti žinutėmis. Vis tik, bendravimas žinutėmis neatskleidžia visų emocijų, gestų, kūno kalbos, mimikų ir pan., todėl yra tikimybė, kad pašnekovas kitame laido gale mus supras ar interpretuos klaidingai, nes negalima matyti ir suprasti pašnekovo jausmų, Taigi, matant žmogaus reakciją gyvai - galima reaguoti čia ir dabar, - papildyti, paaiškinti savo mintis, jas patikslinti, - bendraujant žinutėmis - didesnė tikimybė netiksliai interpretacijai, supratimą ne tai, ką pašnekovas norėjo pasakyti, bet interpretuojant ir darant išvadas pagal savo patirtis. Gyvai bendraujant girdime ir balso toną, o tai suteikia daugiau emocijų ir atpažinimo kito žmogaus būsenos, reakcijų į mus.
Natūralu, kad bendraujant gyvai įvyksta įvairių situacijų, kai kyla įvairių jausmų, tarp jų ir pyktis, susierzinimas, nuoskaudos. Ir tų jausmų nereikia bijoti ar jų šalintis, jas reiktų priimti ir įsisąmoninti: ką šiuo metu jaučiu?kodėl tai jaučiu? kas manyje sukėlė tokias emocijas? Svarbu ne tai, kad tomis emocijomis atsikratyti, svarbu - išmokti reaguoti į jas tinkamai, t.y. pvz; jei esat pikta ir norisi išvadinti negražiais žodžiais šalia esantį, vietoje to giliai įkvepiate, ir garsiai pasakote: šiuo metu jaučiuosi/jaučiu - pyktį/susierzinimą, manau, kad tavo žodžiai, kuriuos išgirdau manyje sukėlė neigiamus jausmus ir dabar norėčiau trumpam atsitraukti, arba tiesiog pasakyti draugui kas ir kodėl jo žodžiuose Jums sukėlė neigiamas emocijas.
Tokia reakcija į kito žmogaus žodžius taip pat gali būti Jūsų vaikystės patirčių atspindys, pvz.kai augama aplinkoje, kai nerodoma emocijų, arba jos rodomos/reiškiamos netinkamu būdu ir augant ta patirtis kartu eina per gyvenimą ir jau suaugus, - taip pat gali būti gyvenimo patirčių atspindys, kai gyvenimo eigoje, per santykius su tam tikrais žmonėmis, draugais, pažįstamais mes išmokstame tam tikro elgesio modelio.
Galbūt vaikinas, pasakydamas kažką, kas suerzina - iššaukia Jumyse kas yra viduje skaudu ar neužgiję, tada tokiu elgesiu tarsi bandote save apsiginti, nes tuo metu ir toje situacijoje tai atrodo vienintelis žinomas būdas emocijai išleisti. Gera žinia ta, jog mes mokomės visą gyvenimą, ir tikrai nėra vėlu geriau save pažinti, įsisąmoninti emocijas, rasti tinkamus emocijų paleidimo būdus. Kartais padeda pokalbis su tinkamu psichologu, seminarai, kvėpavimo ar relaksacijos technikos, meno terapijos, sportiniai užsiėmimai ir pan. Svarbu ir kalbėtis su vaikinu, nuoširdžiai išsakyti kaip jaučiatės, kur yra Jūsų asmeninės ribos, kokios temos ar žodžiai skaudina, pykdo, nes abipusis pasitikėjimas, pagarba ir atvirumas - santykiuose labai svarbu ir reikšminga.
Dėl kaltės sau - Jūs jau dabar analizuojate savo elgesį, ieškote sprendimų, esate gerame kelyje, nes tai rodo, kad Jums rūpi, o tai labai svarbu. Reiškia, kad galite labai daug ką pakeisti savyje, savo reakcijose, bendravime jeigu tik įdėsite laiko ir pastangų. Tame kelyje neškitės ir atjautą sau ir savęs priėmimą. Mes žmonės - linkę daryti klaidas, kartais jas kartojam, kartais iš jų pasimokom, bet, kol esame gyvi galime viską pakeisti - keisdami save po žingsnelį :)
Tvirtybės, ryžto ir meilės sau, Ingrida