Sveiki. Ačiū, kad parašėte. Savo laiške minite, kad studijuojate, stengiatės, tačiau dažniausiai gaunate prastus pažymius ir jaučiatės prasčiausia studentė savo grupėje, dėl to jaučiate gėdą, jaučiatės mažiau protinga, negu grupiokai, sunku susitaikyti su tuo.
Pradėsiu nuo to, kad Jūs studijuojate - o tai jau reiškia, kad turite tam gabumų, noro, motyvacijos. Rašote, kad dažniausiai gaunate prastus pažymius, - vis tik - kaip suprantu, ne visada, arba ne iš visų dalykų. Kas tada būna kitaip? Kodėl pavyksta gauti geresnius įvertinimus?
Aš labai tvirtai įsitikinus, ir galiu drąsiai pasakyti, kad pažymiai ir įvertinimai tikrai niekaip nenusako žmogaus proto, ar tai, kad jis yra negabus, mažiau vertingas, mažiau reikšmingas. Pažymiai svarbūs atrodo tik tol, kol mokotės, studijuojate, vėliau, beveik garantuoju, - kad paprasčiausiai net neprisiminsite kokiais balais kokį dalyką baigėte. Aš tikrai žinau, kad yra puikių specialistų, kurie studijų laikais turėjo prastesnius pasiekimus, bet jie yra puikūs specialistai, empatiški, jautrūs ir nuostabūs žmonės tiek asmeniniame tiek profesiniame gyvenime. Ir atvirkščiai - tai, kad kažkas baigė mokslus super gerais pažymiais, dar nebūtinai reiškia, kad jis bus puikus specialistas savo srity. Taip yra todėl, kad žmogus gali būti labai gabus ir aukšto intelekto, bet nemokėti bendrauti, būti neempatiškas, neatpažinti ir nesuprasti kito žmogaus jausmų. Beje, istorijoje yra atvejų, kai žmonės, kurie turėjo labai aukštą intelektą - neturėjo puikių rezultatų moksle ar mene. Nenoriu pasakyti, kad neverta stengtis, bet svarbu suprasti kodėl vienas ar kitas dalykas sunkiau sekasi (per mažai laiko įdėta, sunku suprasti dalyką, neįdomu, trūksta motyvacijos ar pan). Suprantu, kad mes dažnai lyginame save su kitais, galvojame apie tai, ką kiti turi, ką kiti pasiekė, o ko neturime mes, - bet jeigu susitelkti ne į tai, kas nepavyksta ar ko neturime - bet į savo stiprybes, gerąsias puses, savo asmenybes bruožus, kuo išsiskiriame iš kitų ir pan. ?
Studijos - toks laikotarpis, kai atsiskaitymai vertinami balais, pažymiais, bet patikėkite - Jūs esate žymiai daugiau ir žymiai vertingiau, nei kažkokie skaičiukai.
Rašote, kad stengiatės, tačiau įvertinimai nedžiugina - galbūt studijuojate sudėtingus mokslus, galbūt neatradote savo mokymosi technikos, kad rezultatai būtų geresni. Manau, kad studijų įstaigoje yra puikių specialistų, į kuriuos galėtumėt kreiptis ir paprašyti pagalbos, papildomo paaiškinimo, patarimų. Galbūt pagelbėti/patarti galėtų ir kažkas ir grupiokų? Jei jaučiate, kad studijuojate, tai, kas Jums patinka, turi prasmę ir jaučiate, kad studijos atliepia vidinį norą, tačiau skaudu dėl rezultatų - pasistenkite daugiau mėgautis pačiu studijų procesu, pasiimti teigiamos patirties iš studijų, mažiau sureikšminant rezultatus. Ir taip, žmonės tikrai yra skirtingi, skirtingi genai, aplinka, kurioje užaugame gabumai, intelektas ir t.t., - tačiau nemaža dalis pasiekimų, kuriuos galime įgyti įdėję daug laiko ir pastangų. Net gi gabumai - nėra nulemti genų, juos tarsi galime ``nulipdyti`` bet kokiame amžiuje - turint vilties, užsispyrimo ir ryžto.
Labai labai svarbu ir didinti pasitikėjimą savimi, empatiją sau, savivertę, bei atjautą sau. Kartais padeda tinkamas psichologas, darbas su juo.
Ir pabaigai, visada atminkite, kad geriau 5 iš studijų dalykų, bet 10 iš empatijos, pagarbos, gerumo, nuoširdumo, draugiškumo ir žmogiškumo.... :)
Meilės sau ir besąlygiško savęs priėmimo belinkinti, Ingrida