Labas. Ačiū už pasitikėjimą ir pasidalinimą savo sunkumais bei atsiprašau, kad mūsų atsakymo reikėjo palaukti.
Labai norėčiau tikėti, kad iki šiol situacija išsiprendė ir puikiai sutari su draugėmis.
Tačiau jeigu ne aš visuomet siūlau eiti ir pasikalbėti, kad visoms pusėms viskas būtų aišku. Laiške minėjai, kad draugių kaip ir klausei kodėl jos tavęs nepakvietė praleisti kartu laiko, bet jų atsakymas tavęs neįtikino. Gaila, nepaminėjai nei kiek tų draugių taip elgiasi, nei ar tu su jom visom kartu ar po vieną kalbėjai. Iš laiško galima spėti, kad draugių yra bent dvi. Todėl siūlau su kiekviena drauge atsisėsti atsikrai ir pakalbėti. Pasakyti kaip tu jautiesi bei paminėti jog nesupranti kas vyksta. Gal atskirai pasikalbėjus paaiškėtų kas nors daugiau.
Jeigu draugės į kalbas nesileidžia arba pati jauti, kad tau meluoja ir situacija nesikeičia siūlyčiau rimtai pagalvoti ar tikrai jos vertos tavo draugystės. Nes ir savo laiške minėjai, kad būna jog jos tau kažką negražiai pasako ir tuomet jauti gėdą. Su tikrais draugais turėtum jaustis saugi, rami ir laiminga. Neigiamų emocijų bendravimas neturėtų sukelti. Tad jei tavo laiške minimos mergaitės to tau duoti negali apsidairyk aplink gal būt yra kokia nors kita mergaitė šalia, kuri džiaugtųsi kartu su tavimi leisdama laiką.
Sėkmės Tau!
Rasa